Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 14-ąją 1937-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie tai, kad Kaunas niekada nemiega.
„Mažesniuose miesteliuose žmonės 10 val. vakaro paprastai jau miega. Kartu miega ir visas to miestelio gyvenimas. Tik vienintelis žmogus tebudi. Tai miestelio sargas, panaktiniu vadinamas. Tokiame miestelyje per naktį tik keli žmonės tepraeina ar tepravažiuoja. Mažas miesteli tik dieną tegyvena. Naktį ilsisi, kad rytą naujomis jėgomis galėtų vaisingiau dirbti.
Priminiau mažą miestelį, kad laikraščio skaitytojas galėtų geriau palyginti skirtumą tarp jo ir laikinosios sostinės – Kauno. Kaunas nori būti dideliu miestu. Kaunas šiandien turi apie 150.000 gyventojų. Jis tuo tarpu yra didžiausias nepriklausomos Lietuvos miestas. Kaunas niekuomet nemiega, kaip Eržvilkas, Pilviškiai, Vabalninkas ir kiti miesteliai.
6 val. rytą kai kuriose įmonėse prasideda dienos darbas. Darbininkai, kurie gyvena įvairiose miesto vietose, kai kurie net už 7-10 km, ligi 6-tos valandos turi atvykti į įmonę. Jiems tenka keltis apie 4 val. rytą. Kitos įmonės pradeda darbą 7 val. ryto. Normalusis pirmosios darbininkų pakaitos darbas tęsiasi ligi 3 val. po pietų. Nuo tos valandos jau kimba į darbą kiti darbininkai. Kai kuriose įmonėse darbas verda visą parą. Taigi, vėlai vakare susirenka darbo trečioji darbininkų pakaita. Ji dirba ligi ryto. Per naktį ūžia mašinos, taukši įrankiai.
Techniniai įrengimai nejaučia gamtoje vykstančios permainos, nežino jie kada diena ir kada naktis. Jie darbui ir gėrybėms kurti tarnauja visą parą. Tam pačiam tikslui tarnauja ir žmoniškosios darbo jėgos. Tik jos pasikeičia su pailsėjusiomis, atgimusiomis.
Beveik visose valdinėse ir privačiose įstaigose darbas prasideda 8 val. ryto ir tęsiasi ligi 2, o, kai kur ligi 3 val., po pietų. Kitose įstaigose tarnautojai susirenka darbo dar ir popietinėmis valandomis.
Popietinėmis valandomis didesnė kauniškių dalis laisva. Jie pasipila gatvėse, eina į kino teatrus, kavines, restoranus, jų pilna apylinkėse. Gyvas judėjimas būna ligi 11 val. vakaro. Nuo šios valandos judėjimas lėtėja ir tik apie 12 val. nakties vėl kiek pagyvėja. Daugelis žmonių išeina iš kino teatrų, iš kavinių ir restoranų, kurių didesnė dalis baigia dieną 12 val, nakties. Apie pusę pirmos nakties miestas aprimsta.
Kai didesnė kauniškių dalis miega nuo 11 val. vakaro, kita dalis dirba, vaikšto, linksminasi.
Kai vieni restoranai baigia darbą 12 val. nakties, kiti, jų tarpe keturi didesnieji, turi leidimus su muzika ir įvairia programa veikti ligi 3 val. nakties, bet dažniausiai dirba ir ligi 6, o kai yra daugiau klijentų, dirba ir ligi 8 val. ryto. Naktiniuose restoranuose kas naktį vidutiniai yra apie 800-1.000 žmonių. Veikia naktimis ir keletas viešų ir slaptų įvairaus pobūdžio klubų, kuriuose be alkoholio ir kortų neapsieinama. Iš restoranų ir klubų, savaime aišku, žmonės neišeina visi kartu. Dėl to po keletą žmonių visą laiką galite sutikti gatvėse. Didesnė tų žmonių dalis dieną ilsisi, miega. Uždarius restoranus, kurie veikia ligi 10 ar 12 val. nakties ir kurie veikia per naktį, būriai tarnautojų tuojau ima valyti, kad nuo ankstyvo ryto jie jau vėl būtų pasiruoę aptarnauti naujus lankytojus.
Ir visuomenės informavimo darbas nenutrūksta visas 24 valandas. „Lietuvos aido“ redaktoriai, bendradarbiai ir prie šio laikraščio dirbantieji „Vlties“ spaustuvės bendradarbiai dirba tikrai visas dvidešimt keturias valandas. Žinoma, pasikeisdami – vieni prie popietinės, kiti prie rytinės laidos. Dalis dirba iš dalies ir prie vienos ir prie antros laidos.
Visiems laikraščiams ruošianti žinias, apie įvykius užsieniuose telegramų agentūra Elta taip pat dirba beveik apvalią parą.
Budi per naktis gatvėse vežėjai ir automobilistai. Kai kuriomis naktimis jie turi daugiau darbo nei dienomis. Nors Kaune nuo tam tikros ligi tam tikros valandos nakties uždraustos vartoti automobilių signalinės sirenos, nes pagal įstatymą yra nustatytos tylos, ramybės valandos, bet vargiai rastumėte gatvę, kurios gyventojai kas naktį negirdėtų pravažiuojančių automobilių motorų ūžesio, vežimų ratų bildėjimo, įsigėrusių ir girtų žmonių triukšmavimo.
Naktimis slankioja miesto padugnės, įvairūs nusikaltėliai. Dieną padugnių pasaulis miega, o naktį veikia. Naktį atlieka nusikaltimus. Saugumo organai, daugiausia nusikaltėlių sulaiko naktį, kaip kad žvejys daugiau su-vejoja žuvų, neršto metu.
Naktimis gatvėse daugiau budi policijos sargybinių mes nors naktį mažesnis judėjimas, bet daugiau juda neramesni žmonės, kurie reikalingi mažių mažiausia policijos perspėjimai, o dalis ir tam tikros globos. Dėl to naktimis policijos areštinės visuomet turi daugiau klijentų nei dienos metu. Pačiose nuovadijų įstaigose naktį taip pat budi po keletą valdininkų ir tarnautojų, kad gatvėse budinčiųjų policininkų pristatytus į nuovadą ištardytų, iškratytų ir t.t.
Nuo 10 val. vakaro ligi aušros aplink didesnių prekybos įmonių būstus vaikšto specialūs bendrovių samdomi sargai, kurie saugo nuo piktadarių svetimą turtą. Kartą vieną tokį sargą paklausiau, koks Kaune naktį judėjimas. Jis paaiškino:
– Ar tamsta žinai mano gimtąjį Jurbarko miestą? Ten dienos metu, rodos, nemažas judėjimas. Kaune po dvylikos valandos nakties dvigubai didesnis judėjimas nei Jurbarke dienos metu.
Per naktį nenutraukiamas darbas nė ligoninėse, nes jose budi gydytojai, gailestingosios seserys ir slaugytojos. Kaip dieną, lygiai ir naktį ligonių dalį reikia prižiūrėti, vaistų duoti, o neretai ir operacijas daryti.
Greitosios pagalbos (kuriai dabar kelias automašinas paskyrė ir Lietuvos Raudonasis Kryžius) tarnautojai budi dieną ir naktį. Tik dažniausiai naktį jiems tenka daugiau dirbti nei dieną. Naktį įvyksta nemaža nelaimingų atsitikimų. Naktį įvyksta kriminaliniai užpuolimai su sužalojimais ir užmušimais.
Artimo pagalbos sargyboje naktimis budi ir visų ugniagesių komandų bendradarbiai, nes ugnies nelaimių daugiausia įvyksta naktį. Daugelis ugniagesių naktį budi apsirengę, kai kurie automašinose, kad per kelias sekundes jau galėtų išvažiuoti į nelaimės vietą.
Anksčiau naktimis budėdavo ir telefono centrinėse simpatingosios panelės. Dabar už jas budi technikos įtaisas – Kauno ir Šančių paštuose įrengtosios automatinės telefono stotys. Tačiau Kauno pašte ir dabar budi kelios moterys. Vienos jų aptarnauja užmiestinius ir užsieninius telefonu pasikalbėjimus, kitos patarnauja norintiems patikrinti laiką. Budi ir vyrai, aptarnaują automatines telefonų stotis. Prie telefonų ir naktimis budi kariuomenės telefonų centrinių ir policijos telefono centrinės bendradarbiai.
Anksti rytą pasipila į gatves su šluotomis, kastuvais, kibirais ir dviem ar vienu ratu vežimėliais kiemsargiai ir mažųjų namų savininkai. Jie turi apšvarinti ir palaistyti gatves.
Rastume dar daug žmonių, kurie dirba, juda, linksminasi naktimis, kurie Kaunui suteikia nemiegančio miesto vardą.“
