Šeštadienio vakarą kauniečiai susirinko į miesto Rotušės aikštę, kur pradėjo švęsti didžiąją metų šventę – Šventas Velykas.
Pagal senąsias tradicijas, bent vienas šeimos narys būdavo siunčiamas į Velyknakčio ceremoniją, kurios metu įžiebiama šventa ugnis. Tikintieji į nakties mišias ateina nešini žvakučių, kurias užsidega nuo pašventintos ugnies.
Kaip portalui DELFI pasakojo jėzuitas Vytautas Sadauskas, pasveikinęs žmones kunigas palaimina ugnį ir prašo Dievą uždegti „galingu dangaus troškimu“.
Į Velykų žvakę įbrėžiami simboliai – kryžius, virš jo graikų abėcėlės raidė „alfa“, po juo „omega“, o kryžmos kampuose keturi šių metų skaitmenys. Į žvakę įsmaigstyti penki smilkalų spurgai simbolizuoja Kristaus žaizdas.
Tikinčiųjų procesija, sekanti paskui uždegtą Velykų žvakę, yra Jono Evangelijoje minimų Kristaus žodžių atspindys: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“.
Prisimenamas ugnies stulpas, kuriame Viešpats, vesdamas tautą iš Egipto, ėjo Izraelitų priešakyje, rodydamas jiems kelią į laisvę. Dalyvaudami Žodžio liturgijoje žmonės budi ir drauge meldžia Viešpaties atėjimo.
Po septintojo skaitinio ir maldos uždegamos altoriaus žvakės, kunigui giedant Gloria, suskamba bažnyčios varpai.
Garbės himnas yra svarbiausia krikščionių Velykinė giesmė. Vakarų Bažnyčioje ji ilgą laiką būdavo giedama tik per Velykas.
„Krikšto vandens šventinimo maldoje prisimenamas sukūrimo vanduo, tvano vanduo, Raudonosios jūros perėjimas, Jėzaus Krikštas Jordano upėje, vanduo ištryškęs iš perverto ant kryžiaus Kristaus šono ir prisikėlusio Kristaus apaštalams patikėta misija eiti krikštyti mokinius „vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“, – pasakojo kun. V. Sadauskas.
Atgaivinus Velyknakčio šventimą, šios Mišios ir yra tikrosios Kristaus Prisikėlimo – Velykų Mišios. Tačiau norintys gali dalyvauti antrosiose Mišiose Velykų dieną, o per internetą ir kitas komunikacijos priemones klausytis velykinio popiežiaus pasveikinimo Urbi et Orbi iš Vatikano.
