Vasario mėnesį socialiniame tinkle pasklido įrašas apie Kaune, gatvėje prie merginos seksualiai priekabiavusius du vyrus. Tąkart mergina išsigelbėjo – pradėjo šaukti ir apie užpuolimą pranešė policijai. Nors per pastaruosius kelerius metus policijoje fiksuoti vos keli seksualinių priekabiavimų atvejai, manoma, kad tikrieji mastai žymiai didesni, nes aukos linkusios apie tai nutylėti, bijodamos visuomenės pasmerkimo ir kaltės sumetimo pačioms, sako specialistai.
Priekabiavo gatvėje
„Dėmesio, merginos, šiandien apie 19.45 val. ties „Circle K“ ir „Maxima“ (Šiaurės pr.) buvau užpulta dviejų vyrų, kurie sustabdė ir pradėjo priekabiauti, liesti kūną. Šie „didvyriai“ apie 35-40 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, abu pliktelėję. Būkite atsargios, nešiokitės ašarines dujas“, – feisbuko grupėje „Eigulių, Kalniečių gyventojai“ vasario 14 d. rašė mergina. Incidentas įvyko einant pagrindinės gatvės šaligatviu.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavę šį pranešimą pradėjo administracinę teiseną pagal LR ANK 481 str. (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), asmenys nustatinėjami.
Policijos duomenimis, per pastarąjį penkmetį Kauno apskr. VPK buvo atlikti 3 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 str., dėl seksualinio priekabiavimo. 2 ikiteisminiai tyrimai atlikti 2020 m., 1 – 2022 m.
„Visais atvejais, kai žmogus jaučia, kad jo atžvilgiu yra elgiamasi nederamai ar daromas pažeidimas arba vykdoma nusikalstama veika, būtina nedelsiant pranešti policijai skambinant telefonu 112 arba elektroninių paslaugų sistemoje ePolicija (www.epolicija.lt)”, – ragino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.
Gresia bauda ar laisvės apribojimas
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pagal LR BK 152 str. tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Konkrečią bausmę sprendžia teismas.
Nemoka naudotis dujų balionėliu
Daugybę metų su įvairiose krizėse atsidūrusiomis moterimis dirbanti Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė Naura Daukšienė akcentavo, kad užpuolimo metu žmonių psichika reaguoja skirtingai: vieni iškart puola gintis, kiti bėga, o treti sutingsta vietoje. Ji išskyrė pagrindinę klaidą, kurią aukos daro besigindamos:
„Įvykus incidentui gatvėje ar autobusų stotelėje dažnai tikimės aplinkinių pagalbos, pradedam šaukti. Bet aplinkinių pozicija dažniausiai būna neutrali, visi tikisi, kad kažkas kitas imsis iniciatyvos padėti. Todėl patartina nusimatyti vieną žmogų ir žvelgiant į jį kreiptis pagalbos“, – patarė N. Daukšienė.
Šaukiantis pagalbos patartina rėkti ne „muša, gelbėkit!“, o „gaisras!“.
„Tada įsijungia kito žmogaus savisaugos instinktas.: kur tas gaisras, ar su manim nesusijęs?“, – aiškino specialistė.
Jei užpuolimo metu aplinkui nėra kitų žmonių, ji patarė bandyti kalbėtis su užpuoliku, galbūt pavyks jį „nušnekinti“, o tuomet atsitraukti.
Rekomenduojama su savimi nešiotis ašarinių dujų balionėlį, tačiau prieš tai būtina išmokti akimirksniu jį ištraukti ir panaudoti.
„Vienas savigynos treneris pabrėžė, kad kai buvo imituojamas užpuolimas, kas trečias žmogus besigindamas dujų balionėlį iš rankų tiesiog pamesdavo. Todėl būtina bent kartą pabandyti žaibiškai reaguoti: įkišti ranką į rankinę/kišenę, kur laikomas balionėlis, jį ištraukti ir papurkšti. Veiksmas turi tapti automatiniu“, – sakė N. Daukšienė.
Kalti priekabiautojai, o ne aukos
Patyrus seksualinį priekabiavimą būtina apie tai pranešti policijai. „Niekada neslėpkit, netylėkit!“, – drąsino N. Daukšienė.
Ji turi prašymą visuomenei – nesmerkti aukų, nes nusikalstamos veikos atveju visada yra kalti priekabiautojai, o ne aukos.
„Straipsnių po panašiais užpuolimais komentaruose dalis žmonių ieško nesąmoningų pateisinimų smurtautojui kaltindami auką. Pvz., rašo: „jauna, graži, provokuojančios išvaizdos. Galų gale, ko ten reikėjo per parką eiti tamsiu paros metu?“. Bet gal žmogus tiesiog ėjo iš darbo namo? Kaltę nuo smurtautojo taip pernešame ant smurto aukos. Kaltės jausmas tiems, kurie tai išgyveno – labai traumuojanti patirtis. Maža to, kad patyrė prievartinius jausmus, jis dar mato, kad ir visuomenė jį atakuoja, už tai kaltina. Atsikvošėkime!“, – ragino Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė N. Daukšienė.
Ji aiškino, kad patyrus seksualinį priekabiavimą dalis žmonių nori šį įvykį ignoruoti, užmiršti, tarsi išbraukti iš gyvenimo.
„Nebėkite. Pirmiausia reikia išjausti, išbūti, išgedėti. Sekanti reakcija – klausimas, kodėl tai įvyko man? Tik vėliau suvoki, kas įvyko, imi svarstyti kaip gelbėti save, imiesi konkrečių veiksmų: kreipiesi į psichologą, teisininką. Čia labai svarbus artimų žmonių poveikis. Juos raginu, padėti aukai susivokti, kad reikalinga pagalba ir pirmiausiai reikia skambinti 112“, – teigė N. Daukšienė.
Neteisinti vyrų
Ji akcentavo, kad užpuolimai parkuose, seksualiniai priekabiavimai ir panašūs nusikalstami veiksmai labai susieti su mūsų mentalitetu.
„Mes dar labai stipriai kamuojami stereotipinių santykių. Labai dažnai vyrui elgiantis grubiai ar naudojant prievartą tarsi nurašome tokį elgesį vyriškumui. Bet taip kalbėdami vyrus pačius labai nuvertiname, o baisiausia, kad taip juos ir pateisiname. Nuo mažo amžiaus mergaites ruošiame nuostatai, kad kas benutiktų, galiausiai bus prieita prie to, kad galimai ir tu buvai dėl tos situacijos kalta. Nors prievarta buvo naudota prieš tave. Skamba kaip absurdas? (…) Visuomenėje gajūs stereotipai, tai matyti po straipsniais. Net po žiauriais nusikaltimais. Kai Jurbarke bendraklasio buvo užpulta mergina, dalis komentatorių smerkė pačią merginą. Reiškia, dar ne viskas tvarkoje mūsų galvose, dar nesugebam suvokti, kad vyrai, moterys, neturi reikšmės – bet koks smurtas prieš bet kokį žmogų nėra pateisinamas“, – sakė N. Daukšienė.
Anot jos, kai šios nuostatos pradės mūsų galvose keistis, tuomet dalis nusikaltimų, kuriuos dažniausiai patiria moterys, t. y. seksualinis priekabiavimas, tvirkinamieji veiksmai ar puolimai parkuose – išnyks, nes atsiras visuomenės supratimas, kad tam pateisinimo nėra.
Pataria nepasimesti ir ieškoti pagalbos
Savigynos kursų „Armor” instruktorius ir 2 lygio Wing Tsun Kung Fu meistras Aurimas Bieliauskas patarė patekus į užpuolimo situaciją demonstruoti tvirtą charakterį ir psichologinį tvirtumą, nes dauguma užpuolikų tik bando įbauginti, neturėdami rimtesnių ketinimų sužaloti. Jo teigimu, tai privestų prie adekvataus situacijos vertinimo.
„Bėgti ir vengti kovos? Šauktis pagalbos? O gal kovoti nuožmiai ir be gailesčio? Įvertinę situaciją – nedvejokite. Turime posakį: pasigailėk nekovodamas, bet jei jau kovoji – kovok be gailesčio! Psichologiškai sutvirtėti padeda kovos menai, mokymasis apsiginti. Jei šių įgūdžių nėra arba priešininkas žymiai fiziškai pranašesnis, tuomet teks panaudoti savigynos priemones pvz., dujų balionėlį ir pan.”, – sakė A. Bieliauskas.
Jis akcentavo, kad pirmosiomis sekundėmis svarbiausia nepasimesti, nustebinti užpuoliką savo koviniais veiksmais į pažeidžiamiausius kūno taškus ar kovinėmis savigynos priemonėmis. Tuomet stengtis kviesti pagalbą arba bandyti pasišalinti iš konflikto.
Anot jo, reikia nenuvertint užpuoliko ir gintis adekvačiai, proporcingai esamai grėsmei, nenaudoti perteklinių priemonių.
Patyrus seksualinį priekabiavimą ar smurtą aukoms pagalbą Kaune teikia Kauno apskrities moterų krizių centras. Čia teikiama nemokama psichologinė, pirminė teisinė ir konsultantų pagalba.
