Jurgio ir Aleksandros Iljinų namas – tai ikoninis Kauno tarpukario architektūros ir dizaino pavyzdys, po 90-ies metų atgimęs tam, kad supažindintų su lietuviškomis dizaino šaknimis ir taptų vieta, kur istorija apkabina dabarties kūrėjus, kuriančius ateičiai. Rugsėjo 2-23 d. šiame name vyks mokamos ekskursijos.
Visos tarpukario inovacijos vienoje erdvėje
„Mes, lietuviai, nebuvome vien miegantys ant „Jotulės“ piliečiai. Ir nors klestėjimo laikotarpiai mūsų šalį ištinka periodiškai, jie būna turtingi inovacijomis, kūryba bei meistryste. Vienas tokių išskirtinai svarbių laikotarpių buvo tarpukaris. Tuo metu susiklosčiusios aplinkybės šalyje tapo lemiamomis Kauno miesto ateičiai, o kartu ir lietuviškai architektūros bei dizaino istorijai. Vienas ikoniškiausių Kauno tarpukario architektūros ir dizaino perlų – Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas – geriausias to pavyzdys”, – teigė ekskursijų atstovė D. Urbonavičiūtė.
Anot jos, šie namai – tai nuolatinis priminimas dabarties žmonėms, kad tarpukario metu buvo išgyventas klestėjimas ir sukurti architektūriniai, inžineriniai, dizaino šedevrai. Arno Funko projektuota ir 2018 m. kruopščiai renovuota namo erdvė išsaugojo autentiškas detales. Iki šių dienų išlikę originalūs elementai atlaikė skirtingus režimus, politinius įsitikinimus, filosofijas ir funkcijas. Juos pamatyti gali kiekvienas kaunietis ir miesto svečias, specialių pažintinių ekskursijų metu.
Miestiečių svajonės ir istorijos
Optimizmo architektūros simboliu tapęs apvalus namo langas įkvepia ir šiandienos kūrybą, tiek žvelgiant pro jį iš vidaus, tiek grožintis iš gatvės. J. ir A. Iljinų name vykstančių ekskursijų metu svečiai dažnai dalinasi savo istorijomis ir svajonėmis bei džiaugiasi jas įgyvendinę:
„Aš gyvenu Kauno centre ir pro šį namą praeinu kasdien, visuomet svajojau pažvelgti, kaip atrodo miesto gyvenimas žvelgiant pro langą iš vidaus“ – dalinasi ekskursijos dalyvė.
Nuo J. ir A. Iljinų šeimos pasitraukimo prieš Antrąjį pasaulinį karą, namas „gyveno” savarankiškai – keliavo iš rankų į rankas. Buvo laikotarpis, kai šeimininkų bute veikė vaikų darželis, tad ekskursijų dalyviai prisiminė, kaip žiūrėdami pro apvalų langą laukdavo tėvų, ateinančių jų pasiimti iš darželio. Du jaunuoliai vartydami archyvuose atrastas buto nuotraukas jas lygino su senelio turimomis.
„Senelis mums nenustoja pasakoti apie ypatingą namą, kur kažkada dirbo. Jo kabinetas buvo čia, kur turėtų būti valgomasis, o prie pat įspūdingo dydžio apvalaus lango stovėjo jo darbo stalas. Nusprendėme ateiti ir pamatyti savo akimis, kitą kartą ir senelį atsivesim!” – patyrimu dalijosi namo svečiai.
Lietuviškas dizainas turi šaknis
Pagrindinė žinutė, kurią J. ir A. Iljinų name vykstančių ekskursijų metu nori perduoti interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė skamba paprastai, tačiau yra labai svarbi: „Mes, lietuviai, turime architektūros bei dizaino šaknis. Galbūt jos nėra labai gilios ar skambiai aprašytos pasaulio istorijos vadovėliuose, bet jos yra. Jas reikia atrasti, pažinti ir prisijaukinti. Tikiuosi, tada suprasime, kad ir mes esame verti, kad ir mes galime kurti ateičiai, tokiu būdu gilindami tas atrastas šaknis”, – teigė R. Bužinskaitė.
Ji atviravo, kad ši skleidžiama žinutė ekskursijų metu kilo dirbant su klientais ir jų interjero dizaino, baldų projektais. Dažnai pasitaikantis klientų noras yra lengva ranka įsileisti į savo namus itališką kultūrą, bet šiukštu ne lietuvišką.
„Toks pasirinkimas dažnai grindžiamas ilgaamže italų dizaino kultūra, istorija ir meistryste, tad visuomet kiekvieno svečio viduje stengiamės pažadinti pasididžiavimo jausmą savo šalimi. J. ir A. Iljinų namas ir architekto inžinieriaus A. Funko sprendiniai yra puikus kokybiško dizaino, architektūros, inžinerijos ir meistrystės pavyzdys, o tai, kaip gyvena šis namas šiandien, sąveikaudamas su šiuolaikiniu pasauliu bei lietuvių menininkų, kūrėjų darbais, tai tik patvirtina”, – įsitikinusi R. Bužinskaitė.
Kalba menas su kultūra
Pasivaikščiojimas po įspūdingas namo erdves ir pajautimas kaip šiuolaikinių lietuvių kūrėjų darbai atsiskleidžia tarpukario interjere leidžia suprasti, kad egzistuoja laikui nepavaldūs sprendimai, tik reikia teisingai juos sudėlioti ir panaudoti kūryboje.
Istoriniame name eksponuojami šiuolaikinių menininkų darbai. Kūriniai istorinėje erdvėje gali suskambėti netikėčiausiomis natomis. Unikali erdvė „kalbasi“ su šiuolaikiniais kūriniais ta pačia kultūrine, kokybine ir estetine kalba. Ji neužgožia nei savo pašnekovų, nei svečių, nei meno kūrinių. Priešingai – atskleidžia jų konceptualumą, fotogeniškas puses ir unikalų santykį istoriniame kontekste.
Daugiau informacijos apie ekskursijas teikiama el. paštu: [email protected]
