Šalyje per metus maisto kainoms kilus 35 proc., o kai kuriems produktams brangus ir 70 proc., netrukus tarp atskirų prekybos tinklų gali užsisukti tikros nuolaidų žaidynės, kurios bus itin naudingos pirkėjams. Tam įtakos, kaip teigia ekspertai, turės ir rinkose pingančios žaliavos, tačiau jau šiandien aišku, už kokias prekes kovo ar balandžio mėnesį gali tekti pakloti mažiau.
Pokyčiai – nuo kovo
Dar praėjusių metų vasarą prognozavęs, kad rudenį iš prekybos tinklų sulauksime maisto kainų karų, Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sakė nesistebintis, kodėl jie tąkart neįvyko.
„Visus metus maisto prekių pardavimų kiekiai krito, žmonės vis mažiau pirko, bet infliacija kilo. Išeina taip, kad kiekiai nukrito, bet pinigais prekybos tinklai susirinko daugiau pinigų ir mažinti kainų jiems paprasčiausiai neapsimokėjo“, – išvadas darė jis.
Kol kas, kaip tikino, į konkurencinę kovą leidosi vienintelis „Lidl“ prekybos tinklas.
„Kai visi tyli, jie pirmieji išėjo su reklamine kampanija ir yra šaunuoliai.
„Iki“ bandė atsakyti, tačiau tai niekis, o štai, kad „Lidl“ varškė tris kartus pigiau – čia yra žinutė. „Maxima“ išleido savo papildomą leidinį, bet nematau reklamos. Realiai galima sakyti, kad kol kas konkurencinės kovos nėra.
Dabar tiesiog vyksta nuolaidos per tam tikras prekes ir tai daugiau inicijuota gamintojų. Bus akcijų padidėjimų, bet daugiau pokyčių lauks vėliau“, – užsiminė jis.
P. Čepkauskas svarstė, kad verslininkai kainas gali mažinti tada, kai jiems iškyla grėsmė netekti apyvartos arba ateina konkurentas.
„Visgi pagrindinis stimulas – kai prekybos tinklai jau netenka pinigų. Matematiškai greičiausiu metu tokia situacija gali susiklostyti, kai jie susirinks mažiau pinigų negu praėjusiais metais ir tada pradės traukti pirkėjus vienus nuo kito.
Manau, kad kai kurie prekybos tinklai pinigų mažėjimą turėtų pajusti kovą arba balandį. Tai bus susiję su tuo, kad žmonės dar mažiau pirks, o infliacija pasigaus „savo uodegą“, – aiškino jis ir sakė, kad tai pirkėjams atneš itin teigiamų pokyčių.
Pasak P. Čepkausko, būtent tada prekybos tinklai pradės aršesnę tarpusavio konkurenciją siekiant pritraukti kiekvieną pirkėją.
„Manau, bus daugiau projektų, akcijų. <...>
O kiek kainos mažės, pasakyti sunku. Galima tikrai sakyti, kad kainos bent jau nebus keliamos“, – svarstė jis.
Kaip aiškino, galima būtų tikėtis būtent tų prekių kainų kritimo, kurių šiandien atsisakoma labiausiai: konditerijos, saldainių, sausainių, tam tikrų saldžiųjų gėrimų.
„Taip pat galime sulaukti ir nepertraukiamos gamybos produktų kainų kritimo, tokių, kaip pieno gaminių. Taip pat gali mažėti paukštienos kaina“, – sakė P. Čepkauskas.
„Laukia kainų karai. Jie turėtų būti. Gyventojai yra nustekenti naujų palūkanų normų, nustekenti komunalinių mokesčių ir apmažins vartojimą.
Prekybos tinklai juos vilios ne pirmo būtinumo prekėmis, kaip dvi prekės už vienos kainą, o bazinės prekės, vargu, ar pigs“, – apibendrino jis ir sakė, kad šie metai laukia daug įdomesni už praėjusius.
Laukia nuolaidų žaidynės
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sutiko, kad kai kurių maisto prekių produktų kainų mažėjimą išties matysime.
Jo nuomone, tam įtakos turės du dalykai: tiek rinkose pingančios žaliavos, tiek konkurencinė kova tarp pačių prekybos tinklų.
„Kalbos apie didesnes nuolaidas ateina iš žaliavų rinkos tendencijų.
Yra tam tikrų produktų, kurių žaliavos kaina yra sumažėjusi arba yra mažėjanti, tarkime, pieno produktai. Normalu, kad kai žaliavos kaina yra mažėjanti ne pirmą mėnesį, tikėtina sulaukti ir mažesnių kainų lentynose.
O tai reiškia, kad mažėjant žaliavų kainoms prekybos tinklams atsiras vis didesnė motyvacija daryti vis didesnes nuolaidas, skatinti pirkimus arba tiesiog mažinti kainas“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, pasitaiko pasipiktinimų, esą kodėl kainos nemažėja iškart, kai tik nukrenta rinkose, bet, pasak jo, tam reikia šiek tiek laiko.
„Didesni pokyčiai maisto kainose tikėtini antrą metų ketvirtį“, – prognozavo jis.
T. Povilauskas išskyrė, kad didesnių akcijų, neskaitant pieno produktų, bus galima sulaukti kalbant apie importuojamas prekes, tokias, kaip bakalėjos prekės.
„Tai saldumynai arba tai, ką importuojame, bet negaminame patys. Vis tiek yra taip, kad dalis brangiau praėjusiais metais užsipirktų maisto prekių yra išparduodamos ir dalis užsipirkimų jau bus daromi mokant mažiau.
Importuotojams svarbu ir tokie momentai, kaip atpigęs JAV doleris euro atžvilgiu, kuris per pastaruosius tris mėnesius stipriai pigo. Jei kažką importuoji iš tolimesnių regionų, darai sandorius doleriais, tai yra jau į pliusą.
Taip pat sausį elektros kainos verslui jau bus mažesnės. Verslui atsiranda buferis, kur tu gali eiti į tam tikras konkurencijos žaidynes, nes turi tam tikrą sutaupymą sąnaudoms energetikai.
Spėju, kad į savo biudžetus įmonės buvo įsidėjusios didesnes išlaidas elektrai, šildymui nei faktiškai bus. Tai leis drąsiau eiti į nuolaidų žaidynes“, – teigė jis, tačiau pridūrė, kad, tarkime, mėsos produktų kainos, ko gero, nemažės.
Ekonomistas tikino, kad traukiantis mažmeninei prekybai, kai pirkėjo galimybės mokėti yra ribotos, prasideda aršesnė konkurencija dėl pirkėjų, siekiama juos susigrąžinti.
„Turi imtis aktyvesnių marketinginių sprendimų, jei tu nori „išvažiuoti“. Juk rinkoje yra stipresni žaidėjai, yra ir silpnesni, tai jei pastarieji nori pasivyti, jie turi eiti į aršesnę kovą, nes kitaip toliau „važiuos žemyn“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
