Ne vieną dešimtį milijonų eurų kasmet valstybei kainuoja išlaikyti didžiausią šalyje daugiaprofilinio gydymo įstaigą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, ir nemažą dalį tam skiriamų lėšų sudaro šilumos bei elektros energijos kaštai.
Vidutinis elektros energijos suvartojamas kiekis per mėnesį Kauno klinikose svyruoja nuo 1 240 000 iki 1 300 000 kWh, priklausomai nuo sezoniškumo. Elektros kaina priklauso nuo elektros biržoje vyraujančios kainos esamu metu.
„Kai palyginome pastarųjų mėnesių energijos kainas, matome, kad jos nepaprastai išaugo. Nors mes – ne verslo įmonė, tačiau esame prilyginti verslui. Ir kaip verslas mokame už elektrą pagal biržos valandinį tarifą. O augant kainoms, skirtumas tarp to, kas buvo pernai, ir yra šįmet, ypač pasijautė liepos mėnesį, kai už elektros energiją Kauno klinikos sumokėjo daugiau nei pusę milijono eurų (551 301,07 Eur.)!
Tai yra du kartus daugiau nei praeitų metų liepos mėnesį (skirtumas sudarė beveik 276 tūkst. Eur.). Ši suma – nepaprastai didelė ir reikšminga įstaigai, kurios pagrindinis tikslas ir veikla – sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams”, – portalui „Kas vyksta Kaune” sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.
Daugiau nei prieš 80 metų Kauno Žaliakalnyje pradėjusi veikti ligoninė dabar yra aukščiausio lygio medicinos paslaugas teikianti įstaiga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos Kauno klinikos – atviros visos Lietuvos žmonėms.
Anot Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovės Austės Aleksandravičiūtės-Šviažienės, kasmet Kauno klinikų ambulatoriniuose padaliniuose apsilanko per 1 mln. pacientų, daugiau nei 83 tūkst. ligonių gydomi stacionare.
Daugiau šia tema
LSMU klinikose sėkmingai diagnozuojamos bei gydomos sunkiausios ir rečiausios ligos, atliekamos itin sudėtingos operacijos. Kauno klinikose dirba daugiau nei 1200 aukštos kvalifikacijos gydytojų, beveik 2,4 tūkst. slaugos specialistų ir netoli tūkstančio gydytojų rezidentų. Čia įdiegiamos pažangiausios šiuolaikinės technologijos, o klinikinė praktika sėkmingai derinama su mokslo bei studijų plėtra.
„Suprantama, kad darbas bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nenutrūks ir negali nutrūkti. Ir toliau naudosime tiek elektros energijos, kiek reikia, kad suteiktume visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau galvojame apie tai, kaip galėtume sutaupyti ir amortizuoti augančias energijos kainas, tik ne darbuotojų ar pacientų gerovės sąskaita.
Pavyzdžiui, 2016-ųjų rugpjūtį ant vieno iš Kauno klinikų pastatų stogo pradėta eksploatuoti fotovoltinė saulės jėgainė, kuri per metus vidutiniškai pagamina 125 MWh elektros energijos. Taigi, šiuo metu atliekame kitų statinių konstrukcijų vertinimus, siekdami išsiaiškinti galimybę įrengti fotovoltines saulės elektrines ant kitų Kauno klinikų pastatų stogų.
Greta šių priemonių, dar paprašėme įstaigos darbuotojų atsakingai vartoti elektros energiją, kiek tai nesutrukdo jų kasdieniam darbui, – išjungti šviesą patalpose, kuriose tuo metu niekas nedirba, nepalikti įjungtų, bet nenaudojamų buitinių prietaisų. Jeigu energijos kainos ir toliau taip reikšmingai augs, reikės galvoti apie kitus taupymo ir amortizavimo mechanizmus”, – įsitikinęs LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovas prof. R. Jurkevičius.
