Regionų apygardos administracinis teismas gavo 25 Kauno apygardos teismo teisėjų skundą, pareikštą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo – teisėjai teigia, kad jų atlyginimas ne tik neatkurtas į ikikrizinį lygį, bet yra net mažesnis nei 2008 metais.
Apie gautą teisėjų skundą pranešė Regionų apygardos administracinio teismo vyriausioji specialistė Evelina Talalienė. Pasak jos, skundą pateikę teisėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Teisėjai pareiškime nurodė, kad, 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei, teisėjų atlyginimai buvo mažinami tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį, – rašoma teismo pranešime. – Pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 m. spalio 1 d. atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę. Pareiškėjų teigimu, nors 2019 m. I ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,50 Eur iki 173 Eur, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema, darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.
Taigi realus bazinio dydžio padidinimas matyti padalijus 173 Eur iš 1,289 (mokestinės sistemos pakeitimo santykis), t. y. realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 Eur. Nuo 2022 m. pradžios bazinis dydis numatytas 181 Eur, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 181/1,289 = 140,4 Eur, tai yra bazinis dydis vis dar yra mažesnis, negu buvo 2008 m. (141,9 Eur), t. y. neatkurtas į ikikrizinį lygį.“
Pareiškime teismui taip pat teigiama, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą) 2008 m. buvo 2 440,85 Eur (bruto), o 2021 m. teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą), įvertinus 2019 m. mokesčių reformą, sudarė 2 362 Eur (bruto).
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie 8 proc., realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 proc.“, – nurodė Kauno apygardos teismo teisėjai.
Jie taip pat tvirtina, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymo leidėjo elgesio, konkrečiai, nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį, o toks neveikimas prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.
„Tteisėjų atlyginimų dinamika parodė, kad konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas“, – skunde teismui pažymėjo teisėjai.
Jie Regionų apygardos administracinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui.
„Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad „teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas tam tikrų metų Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), – rašoma pranešime. – Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas.
Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba nepakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertinęs šiame straipsnyje numatytas aplinkybes ir į jas atsižvelgęs, tvirtina Seimas. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“
Be to, jie teigia, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Teisėjų nuomone, bazinio dydžio nustatymo tvarka yra nekonkreti, tiesiogiai nesusijusi nei su realiu infliacijos dydžiu, nei su vidutiniu šalies ūkio atlyginimu, nei su kitų valstybės valdžios pareigūnų atlyginimais.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – pabrėžė jie.
Kad teisėjai gauna per mažus atlyginimus, prieš dvi savaites buvo pareiškusi ir
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba, kurios viešai išplatintame pranešime teigiama, kad tokia situacija kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragina juos didinti.
„Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė, – teigiama išplatintame kreipimesi. – Galima klausti, kiek tokius visuomenės lūkesčius atitinkančių teisininkų šiandien yra pasiruošę pasirinkti teisėjo profesinį kelią už mėnesinį 1 695 Eur atlyginimą (apylinkės teisėjo, neturinčio tarnybos Lietuvos valstybei stažo, atlyginimas atskaičius mokesčius), suvokdami, kad po daugybės metų tarnystės teisingumui, jei pasisektų pasiekti teisėjų profesinės karjeros viršūnę – tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju, jie per mėnesį uždirbtų 2 611 Eur (maksimalus trisdešimties ir daugiau metų tarnybos stažą turinčio LAT teisėjo atlyginimas atskaičius mokesčius). Nekeista, kad net teisės studijas baigiantys studentai, nekalbant apie profesinę patirtį turinčius teisininkus, vis rečiau galvoja apie teisėjo profesiją kaip apie teisininko karjeros viršūnę.“
Pranešime pažymima, kad nuo 2008 m. bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, padidėjo beveik du kartus, o vidutinis darbo užmokestis – daugiau nei du su puse karto. Nors šiuo metu visame viešajame sektoriuje atlyginimai nėra konkurencingi, per pastarąjį dešimtmetį daugumos viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų atlyginimus reguliuojantys įstatymai buvo ne kartą keisti šiuos atlyginimus didinant, o bendrai darbo užmokesčio lėšos viešajame sektoriuje augo daugiau nei dvigubai.
„Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 m. ekonominės krizės buvusio lygio, – nurodo (LRTA). – Šiandien susiduriame su situacijomis, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei tame teisme dirbančių teisėjų; kai bylą nagrinėja teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą už kaltinimą toje byloje palaikantį prokurorą; kai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo sprendžia teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą nei atitinkamą teikimą surašęs kriminalinės žvalgybos institucijos pareigūnas, ir kt.“
Anot pranešimo, pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant vienam gyventojui Lietuva yra antra nuo galo.
„Sisteminis nenuoseklumas, teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą, – pabrėžė LRTA. – Tai ardo teisinės valstybės pamatus, kuriems atstatyti gali prireikti daug laiko. Šiandien vykdomose atrankose į laisvas apylinkių teismų teisėjų pareigas neretai dalyvauja minimalus kandidatų skaičius, jose beveik nebepasirodo kandidatai ne iš teismų sistemos (teisėjų padėjėjų tarpo), atrankos neįvyksta dėl tinkamų kandidatų stygiaus.“
Teisėjai teigia, kad susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams ES, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu.
„LRTA valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje, tokia situacija negali būti toleruojama, tai yra pripažinusios ne tik Lietuvos teisininkus vienijančios organizacijos, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai, – teigiama kreipimesi. – Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurių kaimyninių valstybių konstituciniams teismams jau yra tekę spręsti panašaus pobūdžio klausimus.“
Teisėjai tiki, kad kol kas nėra išnaudotos visos priemonės susiklosčiusiai problemai išspręsti politinio proceso, t. y. įstatymų leidybos, būdu.
„Vidaus reikalų ministro sudaryta darbo grupė yra parengusi įstatymų projektus, kuriais siekiama sistemiškai spręsti aukščiausiųjų Lietuvos viešojo sektoriaus pareigūnų, tarp jų ir teisėjų, atlyginimų klausimą – vertindami šią pozityvią iniciatyvą, raginame įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, bendradarbiaujant su teismų savivaldos institucijomis, imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų apginta visuomenės teisė į nepriklausomą teismą, o tai reiškia – ir į kokybišką teisingumą“, – teigiama viešai išplatintame kreipimesi.
Teismas imasi bylos
Regionų apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.
Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
„Pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 m. spalio 1 d. atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę“, – nurodoma pranešime.
Teisininkų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,5 euro iki 173 eurų, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.
„Taigi realus bazinio dydžio padidinimas matyti padalijus 173 eurus iš 1,289 (mokestinės sistemos pakeitimo santykis), t. y. realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 euro“, – nurodo Kauno teisėjai.
Pasak jų, nuo šių metų pradžios numatytas 181 eurą siekiantis bazinis dydis, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 140,4 euro: „Bazinis dydis vis dar yra mažesnis, negu buvo 2008 metais (141,9 Eur), t. y. neatkurtas į ikikrizinį lygį.“
Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2 440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2 362 eurus.
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento“, – tvirtina teisininkai.
Byloje pateikiama kiekvieno pareiškėjo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki pareiškimo surašymo dienos patirtos žalos dydžio apskaičiavimo lentelė. Jie tvirtina, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymo leidėjo elgesio – „nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį, o toks neveikimas prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui“.
Be kita ko, pareiškėjų nuomone, teisėjų atlyginimų dinamika parodė, kad konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.
Dėl to teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – nurodo pareiškėjai.
Į teisėjų atlyginimo problemą mėnesio pradžioje dėmesį atkreipė ir Teismų asociacijos valdyba. Ji išplatintame kreipimesi pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.
Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
