Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas.
Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai.
„Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti. Kaip tai atrodys, dabar konkrečiai negalėčiau pasakyti, nes kol kas yra kreipimaisi, šiuo atveju, į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios disponuoja tomis technologijomis“, – žurnalistams Kaune antradienį sakė ministras.
Pasak jo, tai gali tapti „geru atsaku“ į Rusijos paskelbtas raudonąsias linijas.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas kaip tik nori NATO šalyse, o vienintelės NATO valstybės be Norvegijos šiaurėje, su kuriomis Rusija ribojasi, yra Lenkija ir Baltijos šalys. Jis nori, kad nebūtų jos apginamos, kad nebūtų puolamosios ginkluotės, kad nebūtų amerikiečių – kad nebūtų iš esmės NATO pajėgų. Aš manau, kad su tuo sutikti negalime“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis Kaune susitiko su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Arčiu Pabriku bei Kalle Laanetu (Kalė Lanetu) aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose bei pasirašė bendrą susitarimą.
K. Laanetas sakė, jog labai džiaugiasi dėl „itin svarbaus mūsų regionui projekto – salvinių raketų ugnies sistemų – vystymo visose trijose šalyse“.
„Tai didelis žingsnis pirmyn mūsų bendrų pajėgumų vystyme ir didinant atgrasymą bei gynybinę galią mūsų regione“, – kalbėjo Estijos ministras.
Baltijos šalių gynybos ministrai antradienį Kaune nubrėžė ir tolesnio šalių bendradarbiavimo gaires – pasirašytas bendras komunikatas, kuris įtvirtino bendros veiklos planus saugumo ir gynybos srityje 2022 metams.
Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja rengiant karininkus Baltijos gynybos koledže, užtikrinant NATO oro policijos misiją, organizuojant bendras pratybas.
Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat dirba kartu siekdamos supaprastinti sąjungininkų atvykimo ir judėjimo Baltijos šalyse procedūras.
