„Rail Baltica“ geležinkelis pradedamas tiesti visose atkarpose nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Konkurso keliu išrinkti penki generaliniai rangovai 123 km ilgio geležinkelio liniją beveik už 1,3 mlrd. litų baigs tiesti 2015-aisiais.
„Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangovai turės nutiesti naują 1435 mm pločio europinio standarto ir rekonstruoti esamą 1520 mm rusiško standarto geležinkelio vėžes, atnaujinti geležinkelio ir inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstruoti stotis, kelynus, peronus, atlikti kitus rangos darbus.
Tarptautinį geležinkelio infrastruktūros projektą „Rail Baltica“ Lietuvos teritorijoje įgyvendinanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šią vasarą užbaigė visus viešųjų pirkimų konkursus rangos darbams atlikti.
Nugalėtojais tapo 5 generaliniai rangovai: UAB Geležinkelio tiesimo centras, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, AB „Panevėžio keliai“, EUROVIA CS ir AB „Eurovia Lietuva” konsorciumas, UAB „Hidrostatyba“. Šiems rangovams projekte talkins daugiau kaip 15 subrangovų.
Su minėtais generaliniais rangovais pasirašytos atskiros rangos sutartys, kurių bendra vertė – 1,288 mlrd. litų.
Visų darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną.
Šiuos darbus per dvejus metus atliks 1 tūkst. darbuotojų, kurie į pagalbą pasitelks maždaug 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos, įrengimų bei mechanizmų.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės – pietų kryptimi daugiausiai gabenami keliais ir jūra.
Remiantis AECOM studija, didžiausi prekių srautai, judantys šiaurės – pietų kryptimi yra popierius, medienos gaminiai, mineralinis kuras ir nafta, geležis, plienas ir maistas.
Sukūrus europinio geležinkelio infrastruktūrą, krovinių vežimas geležinkelio transportu yra perspektyvus dėl kasmet augančių kuro kainų, besiplečiančios konteinerių rinkos ir griežtinamų apribojimų jūros transporto kuro sieringumui.
Be to, tikimasi, kad įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą jis gerokai prisidės prie kitų susijusių transporto bei logistikos infrastruktūrinių projektų – Kauno Viešojo logistikos centro, Marijampolės LEZ, Šeštokų bei Mockavos geležinkelio krovinių terminalų – plėtros.
