Laisvėjant karantinui Kauno gatves užplūsta vis didesni transporto priemonių srautai. Ne tik centrinė miesto dalis, bet ir atokesnių gatvių kelkraščiai tampa kone sausakimši nuo automobilių. Dažnai jie suplūsta ir į daugiabučių kiemus, užimdami gyventojų vietas. Situacijai suvaldyti būtini neatidėliotini sprendimai. Kauno miesto taryba jau artimiausiame posėdyje svarstys įstaigos „Parkavimas Kaune“ inicijuotus pasiūlymus – nuo liepos 1 d. keisti ir ženkliai išplėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonas.
Parkuoja svetimuose kiemuose
„Kasmet sulaukiame vis daugiau gyventojų skundų dėl užstatomų kiemų. Miesto centre ir senamiestyje visos gatvės yra apmokestintos, todėl vairuotojai dažnai ieško nemokamo parkavimo, palikdami automobilius gyvenamųjų namų kiemuose.
Prieš kelerius metus viename iš kvartalų greta Laisvės alėjos įgyvendintas pilotinis projektas įrodė, kad rinkliavos įvedimas kiemuose – pasiteisino. Didelė dalis namų susiformavo sklypus, legaliai įsirengė kelio užtvarus ir pamiršo praeityje kamavusias problemas.
Parkavimo zonų plėtimas buvo numatytas dar prieš metus, tačiau situaciją pakoregavo užklupusi COVID-19 pandemija – eismas tapo ne toks intensyvus ir iki šiol pokyčių neprireikė. Tačiau po karantino švelninimų situacija kardinaliai keičiasi“, – aiškino BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė senamiesčio sklypų nėra suformuoti. Tačiau gyventojai vis tiek yra linkę net ir tokius kiemus užsitverti, kad būtų išvengta neprašytų svečių vizito, o kitur erdvės po namų langais ar siauros gatvelės tampa tiesiog per ankštos automobiliams.
„Įsirengti užkardus galima tik susiformavus sklypą. Kitu atveju teritorija yra atvira visiems ir bet kuris pilietis turi teisę ja naudotis. Siekiame, kad miesto erdvės būtų patogiai praeinamos ar pravažiuojamos – kiekvienas laisvas plotas negali būti užgrūstas vien tik automobiliais. Visų centrinės miesto dalies ir senamiesčio kiemų apmokestinimas atgrasytų atvykėlius nuo gudravimo, keliant nepatogumus vietos gyventojams“, – neabejojo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Savalaikė išeitis – plėsti teritorijas
Pasak J. Limanausko, gausiai parkuojamų transporto priemonių problema anksčiau būdavo itin opi išskirtinai Kauno centre. Tačiau dinamiškas ir intensyvėjantis miesto gyvenimas diktuoja atitinkamas permainas. Jau kuris laikas šis klausimas tampa tikru galvos skausmu ir kitose teritorijose, ties verslo centrais bei naujai vystomais gyvenamojo būsto objektais.
Kiekvienas atvejis turi savų motyvų bei objektyvių argumentų, kodėl būtina nedelsiant imtis priemonių situacijai suvaldyti.
Aleksotiškiai ne vienerius metus ragina spręsti savaitgaliais aplink nutįstančių automobilių spūsčių klausimą, kuomet į garsųjį Aleksoto turgų suplūsta tūkstančiai pirkėjų. Tuo metu savotišku verslo prospektu tampančioje Jonavos gatvėje situacija tampa kone kritinė būtent darbo dienomis.
Žaliakalnio gyventojai nerimastingai laukia kaimynystėje apsistosiančių naujakurių, vietoje senosios Kauno radijo gamyklos įrengus vadinamuosius loftus su formaliu dirbtuvių statusu. Šimtus atskirų, gyventi pritaikytų bei komercinių patalpų ties Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirta statantys nekilnojamojo turto vystytojai, savivaldybės atstovų nuomone, mėgina gudrauti, esą tai yra ne gyvenamosios paskirties būstai, todėl automobilių stovėjimo vietos jiems tarsi nebūtinos.
Akivaizdu, kad čia įsikursiantys naujieji šeimininkai bus priversti ieškoti vietų savo transporto priemonėms aplinkinėse gatvėse, taip sukeldami nepatogumų Žaliakalnio senbuviams.
Reaguojant į kauniečių prašymus bei nusiskundimus, artėjančiame tarybos posėdyje bus siūloma plėsti apmokestintas teritorijas, įvedant rinkliavas naujose gatvėse ir visuose senamiesčio bei naujamiesčio kiemuose.
Nauja paplūdimio zona
Pagal siūlymą mėlynoji zona būtų nustatyta dalyje Jonavos, Servitutų, Hipodromo, Pravieniškių, Skuodo, A. Šociko, Aušros, P. Višinskio, Vaisių, A. Mackevičiaus, Telšių, Žemaičių ir Astronomijos gatvių bei Vaistinės skersgatvyje.
Mėlynojoje zonoje taip pat atsidurtų ir Svirbygalos, Yliškių, Lakūnų, Antanavos bei Skudučių gatvės, tačiau jos būtų apmokestintos tik savaitgaliais nuo 8 iki 18 val., kuomet čia, turgaus dienomis, aleksotiškių kiemų prieigas ir vietos gatveles chaotiškai užstato atvykėliai iš viso Kauno regiono.
Taip pat parkavimo problemas siekiama spręsti likusioje Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje (nuo „Akropolio“ iki Kaunakiemio gatvės) ir Savanorių pr. teritorijoje ties 292 ir 292B numeriais pažymėtais pastatais. Šias vietas siūloma priskirti mažiausiu tarifu įkainotai žaliajai zonai.
Pokyčiai paliestų ir atokesnes miesto vietas, esančias netoli vandens telkinių. Dėl labai didelio stovėjimo vietų užimtumo vasaros sezono metu „Parkavimas Kaune“ siūlo 4 teritorijas priskirti prie Paplūdimio zonų, kuriose rinkliava galiotų nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 dienos (1 val. – 0,5 Eur).
Tarp tokių patektų aikštelės greta Kauno marių paplūdimio (priešais R. Kalantos g. 21A) ir iki vasaros planuojamas naujai įrengti plotas parkavimui greta Lampėdžių kempingo (Raudondvario pl. 190). Analogiškos parkavimo zonos paliestų ir Gervių bei Dovinės gatves kitame Lampėdžio krante.
Beje, dalyje Dovinės gatvės numatyta apskritai riboti transporto priemonių stovėjimą, taip įvedant daugiau tvarkos, kad automobiliai nebūtų statomi ant žalios vejos, o jų nuolatiniai srautai dulkėmis bei triukšmu nedrumstų vasarotojų poilsio ties senuoju Lampėdžio pliažu.
Specialūs leidimai vietos gyventojams
Dėl didelio stovėjimo vietų užimtumo, siekiančio nuo 70 iki 100 procentų, siūloma imtis ir daugiau priemonių. Kai kuriose miesto gatvėse bei atskirose teritorijose planuojama keisti esamas parkavimo zonas. Šiuo metu mėlynojoje zonoje esančios I. Kanto, Druskininkų, Nemuno, D. Poškos, Puodžių, Smalininkų ir Šilutės gatvės bei senamiestis patektų į raudonąją zoną. Joje atsidurtų ir iki šiol žalia zona ženklinta aikštelė K. Donelaičio gatvėje, „Merkurijaus“ statybvietės užnugaryje.
Taipogi dalis aikštelių Kęstučio, Smalininkų gatvėse ir Vytauto prospekte vietoje ligšiolinės žalios zonos būtų priskirtos mėlynajai.
Senamiestyje ir naujamiestyje įsikūrę gyventojai specialiuosius leidimus automobiliams parkuoti gali įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Mėnesiui tai kainuotų vos kelis eurus – kone mažiau nei geros kavos puodelis kavinėje.
Visose rinkliavos zonose leidimas fiziniam asmeniui už pirmą automobilį kainuoja 35 eurus metams, o antrai transporto priemonei – dukart tiek. Kiek didesni įkainiai juridiniams asmenims – atitinkamai 105 ir 210 eurų. Daugiabučių gyventojų, kurių kiemuose suformuoti žemės sklypai, naujoji rinkliava nepalies.
Susipažinti su detaliais parkavimo zonų įkainiais galima internete.
Tikslas – darnus miestas
Kauno savivaldybės atstovai priminė, kad miestas yra įsipareigojęs ilgainiui centrinėje dalyje pastebimai sumažinti automobilių, varomų vidaus degimo varikliais, skaičių. Tai planuojama padaryti vadovaujantis Darnaus judumo planu iki 2030 metų.
„Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, turime skatinti gyventojus rinktis alternatyvias transporto priemones. Pastaraisiais metais pastebimai atnaujinome viešojo transporto parką, nutiesėme naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Stengiamės, kad ypač šiltuoju metų laiku kauniečiams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis. Darnaus judumo siekia ne tik Kaunas – tai yra daugelio Europos miestų prioritetas“, – teigė eismo organizavimą mieste koordinuojantis M. Matusevičius.
Jeigu gegužės 25 d. posėdžiausianti Kauno miesto taryba siūlymams pritars, pokyčiai įsigalios nuo liepos 1 d.
