Debiutinis birželį Nemuno saloje atsidariusios gyvo garso erdvės „Pakrantė“ sezonas toliau džiugina veiksmo išsiilgusius kauniečius. Šeštadienio vakaras laukia ypatingas – ant scenos susispraus ir džiazova šiluma publiką nutvieks Kauno bigbendas su Linu Adomaičiu priešaky. Nenustygstantis kūrėjas ir atlikėjas „Kas vyksta Kaune“ papasakojo, kaip leido dienas pasirodymų horizonte stojus štiliui ir ką šiandien išgirs susirinkusieji prie „Žalgirio“ arenos.
Lietuvoje dėl pandemijos įvesta nepaprastoji padėtis pakoregavo scenos menų atstovų planus, tiksliau, daugelis tų planų tiesiog subyrėjo. Kaip jūs leidote karantiną ir kokiais kūrybiniais postūmiais, muzikiniais ar asmeniniais atradimais pasireiškė suvaržymo laikotarpis?
Manau, kalbant apie šou verslą šiai karantino situacijai labai tinka patarlė „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Aišku, buvo pauzė, kai kažkuriuos koncertus teko perkelti, bet ilgesys tiek atlikėjams, tiek klausytojams tikrai stipriai užaugo. Kiek dabar turėjau pasirodymų, visi pilnutėliai, nuotaikos geros, muzikantai groti išsiilgę, žmonės koncertų, susitikimų išsiilgę.
Šiuo atžvilgiu, karantinas išėjo į gera, visi suprato, kad socialinis kontaktas, bendravimas, koncertai, vieši renginiai yra mums labai labai svarbūs.
Vieni kūrėjai mieliau leidžia dienas studijoje ir dalijasi savo muzikos įrašais, kiti negali be gyvos publikos. Koks jūsų optimalus kūrybos ir atlikimo ritmas? Ar jaučiate poreikį dainą pristatyti gyvai, kad ji būtų teisėtai užgimusi?
Per karantiną teko atsisakyti daug pasiūlymų, kai siūlė daryti koncertus iš uždaros erdvės, per ekranus. Aš sakiau, tiek to, mielieji, palauksime, kol viskas atsigaus, bus galima turėti gyvą kontaktą su žmonėmis. Sudalyvavau gal tik vienoje kitoje akcijoje, pavyzdžiui, paramos medikams, kai atlikėjai jungėsi iš namų.
Man koncertas yra gyvas susitikimas su žmonėmis, betarpiškas bendravimas, muzika apskritai yra gyvas organizmas – ji turi kvėpuoti. Visas tas virtualus reikalas buvo ne toks patrauklus. Auginau ilgesį ir, kaip matau, teisingai padariau, nes dabar kiekvienas koncertas tarsi šventė ir pasirodymo su Kauno bigbendu labai labai laukiu.
Jūsų bendradarbystė ir draugystė su Kauno bigbendu tęsiasi jau kelerius metus. Papasakokite, kaip ji užgimė ir koks (šiaip jau universalus ir atviras) Linas Adomaitis yra su bigbendu? Ar galima sakyti, kad padžiazintas fankelis vis dar yra jūsų stichija?
Su Kauno bigbendu Linas Adomaitis fankovas, mūsų pasirodyme didelis fanko užtaisas, net ir kai kurių lėtų kūrinių aranžuotės pritaikytos, kad būtų energingos ir veržlios.
Bendradarbiavimas prasidėjo 2016 m., kai mano 19-ai metų scenoje pažymėti kartu surengėme koncertinį turą didžiuosiuose šalies miestuose. Tada užsimezgė rimta bendrystė, o anksčiau su šiuo kolektyvu tekdavo padainuoti tai vienur, tai kitur. 2016-ųjų programą vis papildydavome naujais kūriniais. Dabar atsirado ir „Vandenynų“ versija su Kauno bigbendu, ir kelios kitos naujos kompozicijos.
Su Kauno bigbendu 2017-aisiais išleidote vinilinę plokštelę savo 19-ai metų muzikoje pažymėti. Ar ketinate kartu įrašyti daugiau kūrinių, galbūt išleisti naują albumą?
Minėtos plokštelės įrašas, beje, yra koncertinis, tai Klaipėdos koncertų salėje sugrotas turo „19“ pasirodymas. Vinilas pagamintas Berlyne, jo kokybė labai gera, tik jau viskas išparduota. Liko keli vienetai pas mane, kad turėčiau anūkams parodyti (juokiasi).
Kol kas planų įrašyti daugiau kūrinių su bigbendu nėra, nes rudenį išeis mano remiksų albumas, tačiau šiemet su šiuo džiazo kolektyvu ant scenos lipsiu dar ne kartą.
Už jūsų nugaros yra sėdėjęs ir Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Abu kolektyvai aukšto meistriškumo ir galingumo, nors, žinoma visai kitos muzikinės krypties. Kaip palygintumėte darbo ir koncertavimo su bigbendu ir simfoniniu orkestru patirtis? Kas arčiau širdies?
Patirtys yra skirtingos, nes keičiasi energetika. Simfoninis orkestras yra tarsi vandenynas, daugiau plaukimo, svajonės, laisvo polėkio, o bigbendas pakankamai (gerąja prasme) įrėmina, viskas griežčiau ir, sakyčiau, tinkamiau šokių aikštelei.
Visgi abu potyriai labai malonūs, negalėčiau išskirti, kas geriau, su kuo maloniau. Jeigu ant muzikinių svarstyklių dėtume, tarkime, Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Berlyno simfoninį orkestrą, Kauno simfoninį orkestrą, tada būtų galima lyginti, o tokius skirtingus žanrus ir skirtingus dalykus sunku sugretinti.
Jūsų pasirodymas Nemuno saloje šiandien, skelbiama, bus vienas didžiausių „Pakrantės“ koncertų. Kiek žmonių kauniečiai pamatys ant scenos, kokią muzikinę prieigą imsite ir kokią programą atliksite?
Scenoje bus 20 atlikėjų, programoje labai daug žinomų kūrinių – publika mėgsta, kai atvirame ore skamba pažįstamas repertuaras, kad kartu galėtų dainuoti. Viską statysime ant hitų ir žinomumo pamato, o namas bus labai spalvotas, fankinis.
Nesakau, kad reikės labai šokti ir galvą kratyti, bus ir ko pasiklausyti. Aišku, pati aplinka bus labai maloni: kas su pleduku, kas savo kėdę atsinešęs. Vieta labai graži, tad manau, žmonės tikrai ras sau priimtiną laiko leidimo koncerte formą.
Dabar už Kauno bigbendo vairo stovi ir programos metu kelis solo trombonu groja Jievaras Jasinskis. Iš esmės, muzikantai ant scenos žiūri jo ir mano komandų, mes du frontmenai, suvaldantys ritmo grupę ir visą bigbendą.
Į Kauną, rodosi, vėl grįšite už mėnesio – pasirodymas suplanuotas Pažaislio liepų alėjoje. Kokie dar koncertai rikiuojasi netolimoje ateityje ir kokie muzikiniai projektai šiuo metu sukasi jūsų darbotvarkėje?
Vienas ambicingiausių šių metų projektų – Lietuvos didmiesčiuose planuojamas koncertinis turas „Saulės pėdomis“, kuris vyks gruodžio 27-30 d. Aplankysime Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį. Visus labai kviečiu, ten programą ruošiame su Naujų idėjų kameriniu orkestru.
Kas? Linas Adomaitis ir Kauno bigbendas
Kur? „Pakrantė“, Nemuno sala, Karaliaus Mindaugo pr. 50
Kada? Rugpjūčio 1 d., 21 val.
