Kol Kaunas rūpinasi avaringumo mažinimu vienose vietose, mieste ryškėja nauji juodi taškai. Į portalą kreipėsi eismo situaciją Kalniečių ir Žeimenos gatvių sankryžoje susirūpinęs skaitytojas. Vyro teigimu, pastaraisiais metais čia įvyko kelios skaudžios avarijos – kaunietis siūlo imtis greičio mažinimo priemonių.
Tarnybos skubėjo ne kartą
Skaitytojas į „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi norėdamas išsiaiškinti, kur derėtų rašyti prašymą, kad gatvėje ties perėja būtų įrengtas „gulintis policininkas“. Pasiteiravus, kokią vietą vyras turi omeny, paaiškėjo, kad kalbama apie miestiečiams gerai žinomą Žeimenos ir Kalniečių gatvių sankirtą.
„Prie pat yra autobusų stotelė, du darželiai ir pėsčiųjų srautas gana didelis. Ypač naktimis gatve automobiliai tikrai viršija greitį…“ – pastebėjo kaunietis.
Jis prisiminė vien pernai čia įvykus kelias dideles avarijas. Skaitytojo atsiųstoje nuotraukoje matyti du sudaužyti automobiliai – vienas jų po smūgio užvažiavo ant šaligatvio ir įlėkė į krūmus. Anot vyro, „BMW“ vairuotojas pasimetė ir manė, kad Kalniečių gatvė pagrindinė, nors turėjo duoti kelią važiuojantiems Žeimenos gatve.
Per pastaruosius trejus metus „Kas vyksta Kaune“ rašė bent apie tris avarijas, užfiksuotas aptariamoje sankryžoje ar netoliese. Visai neseniai, liepos 18-ąją, Žeimenos gatvėje į „Žigulį“ įsirėžė ir vertėsi „Audi“ automobilis. 2018-ųjų vasarį gatvių sankirtoje susidūrus dviem automobiliams, į ligoninę išvežtas vienas vairuotojas, o tų pačių metų spalį perėjoje parblokšta moteris.
Sankryža, kauniečio vertinimu, yra greičiausia vieta visoje Žeimenos gatvėje, o net nėra pėsčiuosius saugančių atitvarų. Šis teiginys, reikia pažymėti, ne visai atitinka tikrovę – du sankryžos kampai užtverti, kad pėstieji nekirstų gatvės ten, kur perėja neįrengta, o kiti šaligatviai atviri. Kaip tik tokį kampą pernai ir šturmavo nesuvaldytas „BMW“.
Kalnelių įrengti negali
Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad greičio kalnelių negalima montuoti ten, kur eina viešojo transporto maršrutai. Žeimenos gatve važiuoja 43 ir 47M autobusai, tad minėta greičio kontrolės priemonė pagal galiojančią eismo organizavimo praktiką čia netinka.
Tiesa, jei yra poreikis, tokioje vietoje greitį mažinti galima eismą reguliuojant šviesoforu arba siaurinant juostas, kas savaime priverstų vairuotojus atleisti akceleratorių.
Vis dėlto, pasak M. Matusevičiaus, kol kas planų keisti tvarką šioje sankryžoje nėra ir, nesant statistinio pagrindimo, vien kauniečių kreipimosi į savivaldybę neužtektų. Kita vertus, viskas gali pasikeisti gatvių sankirtą pripažinus „juodąja dėme“ – tokiu atveju savivaldybė turėtų imtis veiksmų, tam tikros greičio mažinimo priemonės būtų svarstomos Eismo saugumo komisijoje.
Sankryžų pertvarkų prioritetiškumas, pridėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, rikiuojamas pagal jose fiksuojamą avarijų, kurių metu buvo sužaloti žmonės, skaičių. Kelininkai pirmiausia apsilanko ten, kur avaringumas didžiausias.
„Juodoji dėmė“ tikriausiai bus registruota
Preliminariais savivaldybės turimais duomenimis, 2016-2018 m. eismo įvykių metu Kalniečių ir Žeimenos gatvių sankryžoje nežuvo nė vienas žmogus, tačiau buvo sužeisti septyni asmenys (2016 m. – 2, 2017 m. – 1, 2018 m. – 4). Kad tam tikra vieta būtų pripažinta „juodąja dėme“, joje per ketverius metus turi būti sužaloti bent keturi žmonės.
„Pagal šiuos skaičiavimus, tikėtina, kad Transporto kompetencijų agentūra (TKA) šiemet ten oficialiai nustatys „juodąją dėmę“ ir savivaldybei bus pateikti pasiūlymai, kokių veiksmų imtis jai pašalinti. Mes su TKA turime pasirašę sutartį ir agentūra kasmet teikia atnaujintą „juodųjų dėmių“ sąrašą, kiekvieną vietą išanalizuoja ir nurodo, kurie sprendimai būtų efektyviausi, kad avaringumas sumažėtų“, – aiškino M. Matusevičius.
Jo žiniomis, TKA naujausias išvadas ir pasiūlymus, kurie, greičiausiai, bus įgyvendinti, turėtų pateikti dar šį mėnesį. Pabrėžtina, jeigu eismo įvykį, kurio metu sužalotas žmogus, padaro neblaivus vairuotojas, tokia nelaimė į statistiką neįtraukiama, nes, akivaizdu, jos ryšys su transporto mazgo ydingumu slopsta, o pagrindine priežastimi tampa neadekvati vairuotojo būklė.
TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad avaringumo Kaune ataskaita savivaldybei rengiama kartą per metus, o naujausia eismo situacijos analizė bus pateikta arimu metu, maždaug per mėnesį. Plačiau apie numatomas „juodąsias dėmes“ bei įmanomus eismo saugumo sprendinius Žeimenos ir Kalniečių gatvių sankryžoje pašnekovas nekomentavo.
