Vos atšilus orams pajūryje atostogaujančių žymiai daugėja, tačiau jų skaičius toli gražu nesiekia pernai metų. Poilsiautojai skuba mėgautis saulės spinduliais ir nuo karščio atgaivinančia jūra, tačiau neretai besilepinantys vasaros malonumais užmiršta, kokia pavojinga gali būti Baltijos jūra.
Pasak Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, ne tik vandenyje, bet ir ant kranto žmonės turi būti atsargūs. DELFI specialisto klausė, kaip poilsiautojai elgiasi šiemet ir ką reikėtų daryti skęstant bei kaip gelbėti į nelaimę papuolusį žmogų.
Šiemet poilsiautojų mažai
Anot pašnekovo, šis sezonas gelbėtojams yra ypač geras, kadangi vanduo šaltas ir besimaudančių poilsiautojų mažai. Jo teigimu, praėjusiais metais iki birželio pabaigos buvo skaičiuojama jau apie 14 skendimų.
„Šiemet viską užtęsė karantinas, kadangi žmonės nežinojo, kokia situacija bus paplūdimyje. Ir mes pradėjome dirbti nuo gegužės 15 d., nerimavome dėl atstumo laikymo, kaukių nešiojimo. Žmonių skaičius paplūdimyje nuo praėjusių metų skiriasi, tada buvo daug daugiau žmonių.
Visi sako, kad daug poilsiautojų neišvažiavo į užsienį, tad atostogauja Lietuvoje, to tikrai nesimato. Anksčiau 40 procentų žmonių paplūdimyje būdavo kitų tautybių, tai yra latviai, estai, rusai ir baltarusiai. Šiemet iš užsienio atvažiuoja labai mažai, sutinkame vos vieną kitą, jie ateina pas gelbėtojus pasiklausti arba prašyti pagalbos“, – aiškina jis.
Nešasi savo alkoholį
J. Pirožnikas tikina nepastebintis, kad įvedus draudimą pardavinėti alkoholį pajūrio kavinėse, skęstančių nuo alkoholio būtų mažiau. Kaip teigė gelbėtojų vadovas, poilsiautojai pradėjo naudoti naują gudrybę: alkoholį į paplūdimį atsineša patys. Anot jo, dėl šio įstatymo paplūdimiuose žymiai padidėjo tuščios taros, žmonės iš prekybos centrų į pajūrį atsineša alaus, vyno, šampano butelių.
„Praėjusią savaitę pagavome žmogų, kuris paplūdimyje prekiavo alkoholiu, siūlė karštus čeburėkus ir šaltą alų, atrodytų grįžtame į 90-uosius. Mes nebaudžiame žmonių, baudas skiria ar nusikaltusius suima policija. Mes esame policijos rėmėjai, kartu bendradarbiaujame, jiems padedame ir gauname pagalbos iš jų“, – pasakoja specialistas.
Nekonfliktuoja su poilsiautojais
Anot gelbėtojų vado, yra žmonių, kurie nepaiso paplūdimio taisyklių, būna apsvaigę nuo alkoholio, gelbėtojai su jais nesiginčija ir jiems tiesiog iškviečia policiją. Pašnekovas tikina, kad gelbėtojų tikslas – nekonfliktuoti su poilsiautojais, kad kuo daugiau jų važiuotų ilsėtis.
„Mes atliekame savo funkciją – gelbėti žmogų. Jeigu matome, kad žmogus krante išgėręs eina maudytis, jį įspėjame. Jeigu pamatote žmogų, apsvaigusį nuo alkoholio, kuris ropoja jūros link, jeigu jūs jo nepagausite, tai beveik 50 procentų, kad jis gali nuskęsti. Jis nuskęs taip greitai, kad niekas jo nepamatys“, – perspėja jis.
Pasak jo, vienas ryškiausių šios vasaros nutikimų, tai gegužės viduryje gautas iškvietimas, kai už moterų pliažo vyriškis, apsvaigęs nuo alkoholio, buvo ištrauktas iš vandens su drabužiais, jis įpūtė 1,8 promilės. Pašnekovas tikina, kad paklausus, kodėl vyras nuėjo maudytis su drabužiais, jis atsakė norėjęs atsigerti vandens.
„Taisyklės yra vienintelės – paplūdimio. Jų reikėtų ir laikytis, ten viskas aiškiai parašyta: nevartoti alkoholio, neiti maudytis sočiai pavalgius, neiti į vandenį apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, saugotis duobių.
Jeigu žmogus nemoka plaukti arba turi ligų, blogai jaučiasi, jis turėtų neiti maudytis vienas, šalia kažkas turi būti ir jį prižiūrėti. Prašome tokių žmonių, kad ateitų arčiau postų ir praneštų gelbėtojams“, – pabrėžia jis.
Naudojamos naujosios technologijos
Specialisto teigimu, poilsiautojai visada klauso gelbėtojų, o neklausantys greitai atsiduria policijoje. Anot J. Pirožniko, įstatymus pažeidinėjantys asmenys dažnai būna apsvaigę nuo alkoholio, įspėjus juos vieni apsisuka ir išeina, o nepaklūstantiems iškviečiama policija ir pateikiama filmuota medžiaga.
„Gelbėtojų šiemet rasti nebuvo sunku, į vieną vietą atrankoje turėjome 17 norinčių. Atrinkome juos pagal savo specifiką. Kai ateina plaukikas, jis gerai plaukia, bet neturi mąstymo, supratimo, nežino kaip elgtis. Nei vienas plaukikas neaplenkia vandens motociklo, nei vienas bėgikas neaplenkia keturračio ir džipo.
Turime specifinius dronus, kuriais stebime situaciją, dabar žadame įsigyti droną, kuris trauks žmogų iš vandens iki 50 kilogramų. Viską naudosime pagal naująsias technologijas. Šiais metais patvirtinome, kad gelbėtojus apmokyti užtenka mums patiems, jog nereiktų laivavedžio pažymėjimo.
Mūsų darbas yra saugumas, atsargumas tarp žmonių, reikia mokėti priplaukti, ištraukti, greitai paimti ir transportuoti į krantą. Dabar mes patys apmokome ir prisiimame atsakomybę už tą žmogų. Šiais metais Palangoje turime 28, o Šventojoje yra 19 gelbėtojų“, – vardija jis.
Skiria daug dėmesio vaikų saugumui
Specialistas tikina, kad gelbėtojai laukia žmonių antplūdžio savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, tad stengiamasi laviruoti laisvas dienas, kai paplūdimyje mažesni srautai žmonių. Anot pašnekovo, nors karantinas atšauktas, stengiamasi atsargiai bendrauti su poilsiautojais, gelbėtojai turi apsaugos priemones savo saugos postuose.
„Gelbėtojams neleidžiu, kad žmonės eitų į posto vidų. Dezinfekuojame rankas ir rankenas. Nešiojame lankstinukus, kur kalbama apie atstumo laikymą ir saugumo priemones. Daug dėmesio skiriame prevenciniam darbui, tai yra vaikų saugumas, vaikai be suaugusių priežiūros.
Kiekvienais metais ta problema egzistuoja ir yra labai skaudi. Paplūdimio taisyklėse parašyta, kad vaikas iki 14 metų būtų su suaugusiu, jeigu yra bangavimas, reikėtų juos laikyti net už rankos. Labai greitai gali įvykti skaudi nelaimė“, – akcentuoja jis.
Kaip elgtis vandenyje?
J. Pirožnikas poilsiautojams aiškina, kad kai iškelta geltona vėliava – maudytis yra pavojinga ir kiekvienas poilsiautojas pats priima sprendimą. Jis teigia, kad iškelta raudona vėliava – maudytis griežtai draudžiama.
Pasak specialisto, raudona ir geltona vėliava kartu reiškia, kad poste budi gelbėtojas, jeigu tokia vėliava nekaba – gelbėtojo nėra. Galiausiai jis pabrėžia, kad žalia vėliava reiškia, jog maudytis galima, tačiau gelbėtojai jos nekabina, nes Baltijos jūroje maudytis visada yra pavojinga.
„Esant vandenyje reikėtų vengti drastiškų sprendimų. Nemokantys plaukti žmonės šokinėja ant bangų vienoje vietoje apie valandą, ta srovė juos po truputį neša į vieną ar kitą pusę. Per tiek laiko juos gali nunešti nuo tos vietos, kur jie įėjo į jūrą, apie 100 metrų atstumu. Grįžtant atgal žmonės nesusiorientuoja ir neatsimena tos vietos, kur išėjo.
Jeigu žmogus papuola į duobę, gavęs pirmą gurkšnį vandens pradeda panikuoti. Mes aiškiname, kad tokioje situacijoje reikia įkvėpti ir sustabdyti kvėpavimą, ta duobė nebus didelė – 3 ar 4 metrų skersmens. Reikia bandyti praeiti dugnu ar praneriant praplaukti ir išlįsti, vėliau gylis bus toks pat“, – pataria specialistas.
„Jeigu plaukikas žmogus papuola į srovę, reikia jai nesipriešinti. Srovė nebūna ilga, iki 10 metrų ir paskui ji pasileidžia, dingsta ir žmogus gali ramiai išplaukti į krantą. Patarimas nemokantiems plaukti poilsiautojams – negalima šokti į vandenį gelbėti skęstančių žmonių, nes vietoje vieno asmens skęs du ar daugiau.
Jeigu ant kranto yra bet kokia priemonė – kamuolys, vandens butelis, diržas, reikia jį mesti ir bandyti žmogų ištraukti taip, bet jokiu būdu jo neliesti, nežinant gylio“, – teigė Palangos gelbėtojų vadovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
