Kauną ir visą Lietuvą artimiausiomis dienomis alins toks karštis, kokio šiais metais dar nebuvo.
Kaip skelbiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetiniame puslapyje, rytoj šiaurinėje šalies pusėje bus mažai debesuota, o pietinėje – giedra, termometrų stulpeliai kils iki 33 laipsnių karščio.
„Lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas rytų, pietryčių, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra 15–19 laipsnių. Dieną nepastoviai debesuota. Lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 28–33 laipsniai“, – prognozuoja sinoptikai.
Tarnybos duomenimis, trečiadienį bus dar karsčiau, kepins pragariškas 35 laipsnių karštis, kai kur palis, griaudės perkūnija.
„Birželio 12-os dieną vietomis, daugiausia šiaurės rytinėje Lietuvos pusėje, trumpas lietus su perkūnija. Temperatūra naktį 17–22, dieną 30–35 laipsniai“, – praneša sinoptikai.
Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kaip karštomis dienomis reiktų saugoti savo sveikatą.
Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (įkaitusioje patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui žmogaus organizmas siekia palaikyti normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant (taip organizmas netenka dalies skysčių, kuriuos reikia papildyti), tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima kilti. Normalią termoreguliaciją apsunkina didelė aplinkos drėgmė, kai kurios žmogaus būklės, pvz., senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Svarbiausia – atsivėsinti
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40 °C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Specialistai svarbiomis prevencinėmis priemonėmis išskiria skysčių gėrimą, lengvus, laisvus ir šviesius rūbus. Taip pat svarbu stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. Karštą dieną patartina dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pvz. prekybos centrus). Per karščius būtina riboti fizinį aktyvumą lauke, nepalikti vaikų ir gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri).
Saulėtą dieną verta nepamiršti naudoti apsauginius kremus nuo saulės spindulių poveikio odai, lauke dėvėti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, vengti gerti šaltus skysčius.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
Atsivėsinti taip pat padeda ir maudynės gryname ore. Vandens temperatūrą galite stebėti čia.
