Kai per didžiąsias metų šventes prie bendro stalo susirenka giminės ir draugai, lyg iš gausybės rago liejasi pokalbiai, kurių kontekste neretai nuskamba daugeliui iki skausmo žinomos frazės, o ką jau kalbėti apie galybę klausimų, priverčiančių nusišypsoti ne vieną, o gal ir prapliupti juokais. Šv. Velykos taip pat ne išimtis.
Humoristinių „perliukų“ nestokojačiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Valstybinis tautos frontas“ pirmąją šv. Velykų dieną nestigo įvairiausių frazių ir klausimų, kurie užduodami susėdus prie šventinio stalo.
Įrašai čia sulaukė galybės reakcijų ir, žinoma, komentarų, kuriuose taip pat apstu puikiai pažįstamų pavyzdžių, kurie vienaip ar kitaip, bet paįvairina tradicinių švenčių dvasią šypsenos krisleliu.
„Ar skanus tortas? Skanus tikrai. Ai, na, tai ką aš padarysiu, kad tik toks man gaunasi. Nedarysiu daugiau“, „Kitais metais tiek negaminsiu. Čia viską išmesti reikės“, „Imk tą pačią lėkštę, sesei plauti nereikės“, „Pas kitus svečiuose tai valgot, o pas mane neskanu. Nebedarysiu daugiau silkės“, „Ir vėl niekas nieko nevalgo“, „Palauk, paimk tortuko. Simukas grįžęs suvalgys, rytojui liks“.
„Visi žmonės kaip žmonės, o pas mus?“, „Ar gali padėt tą telefoną?“, „Kaip pas jus šilta, dar kūrenat?“, „Pas ką distancinis? Pagarsinkit, popiežius kalba“, „Dar mišrainės įsidėk, visai sukūdus“, „Įdėsiu į namus parsivežt jums, pas mus vis tiek niekas nieko nesuvalgo“, „Neskanu, kad jau nebevalgai?“, „Aš čia be reikalo plūkiuosi visą dieną. Dėkitės, dėkitės – balkone dar 10 kilogramų turim“, „Ar jau pavalgei? Duok dar įdėsiu“, „Dėkis visą, šaldytuve dar yra“.
„Jau namo? Taigi ką tik atvažiavot.“, „Na, ir ką jūs tuose namuose veiksit? Pabūkit, ir taip retai atvažiuojat, vaikai“, „Kažką paspaudžiau ir dingo man viskas. Tu ten su kompiuteriais, juk dirbi“, „Kad jau atvažiavot, pažiūrėk, čia man kažkas užstrigo“, „Dar kompiuteristas, vadinasi. Kai mama prašo padėt, tai jis Exeliu nedirba. Augini, augini vaikus ir va, ką gauni atgalios“, „Kur eini? Jau pas kokią simpatiją. Tai čia su ja susirašinėjai visą dieną?“, „Tai galėjot su savimi atsivežt, ko čia sarmatinies, ką jau tokie baisūs?“ „Tavo metų mes jau vaikų turėjom. Dar mišrainės? Kodėl nieko nevalgai?“, „Kaip suprast? Jau namo važiuosit, tai kas torčiuką pabaigs?“, „Skrandžiai prie stuburo pridžius. Neina visai įtikti“, „Dėkis, niekas ten autobuse tavo mišrainių neužuos“, „Imk, imk pasipjaustyk mėsos su majonezu“, „Nežinau, kaip čia gavosi ta kiauliena“.
Kauniečiai, ar tarp šių frazių ir klausimų atrandate panašumų į savo artimą aplinką? Kokios frazės ar klausimai dažniausiai skamba prie stalo susibūrus per tradicines šventes?
