Penktadalis šalies savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsauga gautų 50 proc. gyventojų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Taip ji kalbėjo pirmadienį pristatydama priedangų žemėlapį, kuris nurodo situaciją kiekvienoje savivaldybėje.
„Šiandien turime jau dvylika savivaldybių, kurios yra pasiekusios šį Vyriausybės nustatytą tikslą“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Tai paskatino mus sukurti visiškai naują priedangų sistemą, kuri užtikrintų mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė ji.
Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.
„Tai yra procesas, kuris juda į priekį, tai nėra baigtinis sąrašas“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti daugiau nei 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. Vyriausybės tikslas, kad priedangose laikiną apsaugą gautų apie 50 proc. gyventojų – 60 proc. didmiesčiuose ir 40 proc. rajonuose.
Pagal įstatymą, savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Priedangų situaciją šalyje kartu su savivaldybėmis koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Kaip teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Lietuva yra priedangų plėtros lyderė Baltijos šalyse. Anot jo, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.
E. Geda tarp gerųjų pavyzdžių išskyrė Kauno rajoną, kuriame prieglobstį priedangoje gautų pusė savivaldybės gyventojų. Viena prasčiausių situacijų Vilniaus rajone, kur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų.
Pristatytame priedangų žemėlapyje savivaldybės pažymėtos trimis spalvomis. Raudona spalva pažymėtos savivaldybės, kurios nėra pasiekusios Vyriausybės numatytos 50 proc. ribos, geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose situacija kiek geresnė, žalia spalva nuspalvintos savivaldybės, kurios pasiekė ministrų kabineto iškeltą tikslą.
Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.
Pradedami savivaldybių parengties pareigūnams skirti mokymai
Pirmadienį pradedami parengties pareigūnams skirti centralizuoti mokymai.
Šie pareigūnai savivaldybėse bus atsakingi už civilinę saugą ir prižiūrės priedangų plėtrą, ekstremaliųjų situacijų planų rengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Kaip spaudos konferencijos metu kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, mokymuose bus integruotas pasirengimas hibridinėms ir karinėms grėsmėms.
„Šiame geopolitiniame kontekste dedame visas pastangas, kad kaip galima efektyviau būtų užtikrintas gyventojų saugumas. Mūsų civilinės saugos specialistai, parengties pareigūnai vaidins labai svarbų vaidmenį“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo apie tūkstantį civilinės saugos specialistų, šiuo metu šią sritį prižiūri apie šimtas pareigūnų.
Daugiau šia tema
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 50 iš 60 savivaldybių jau sukomplektavo už civilinę saugą atsakingų pareigūnų pareigybes, iš viso šalyje jau prarengta 74 specialistų. A. Bilotaitės tvirtinimu, priklausomai nuo savivaldybės dydžio, didesnėse savivaldybėse yra keli parengties pareigūnai, mažesnėse – vienas.
„Labai svarbu, kad jie atsakingi tik už civilinę saugą. Anksčiau buvo, kad tokie specialistai turėjo ir kitų papildomų funkcijų, mūsų tikslas buvo padaryti tai, kad šis specialistas būtų atsakingi už civilinę saugą, parengtį, priedangų tinklo, plėtrą, krizinių ekstremalių situacijų valdymą savivaldybėse“, – kalbėjo ministrė.
A. Bilotaitė pridūrė, kad parengties pareigūnai taip pat bus atsakingi už ekstremalių situacijų, evakuacijos planų parengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą.
Centralizuoti mokymai vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Juose bus tobulinamos pareigūnų kompetencijos civilinės saugos srityje. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato, kad į civilinės saugos mokymą turi būti integruotas ir pasirengimo karinėms bei hibridinėms grėsmėms mokymo turinys.
