Nerimavusieji dėl buvusių Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų, esančių ant Parodos gatvės kalno, likimo gali lengviau atsikvėpti – pirmą kartą atliekamas istorinio statinio remontas, jį planuojama įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą, o pabaigus darbus į jį vėl turėtų grįžti talentingi mažieji miestiečiai.
Buvo daug nuogąstavimų
Biudžetinė įstaiga „Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai“ veikė nuo 1995 iki 2021 metų. Tuomet Kauno miesto taryba nutarė ją reorganizuoti prijungiant prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos.
Naujam juridiniam vienetui suteiktas Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos vardas.
Jo tikslas, kaip ir prieš tai atskirai veikusių dviejų įstaigų, yra neformalaus miesto moksleivių ugdymas.
Dešimtys būrelių ant Parodos kalno esančiame pastate veikė iki šių metų sausio vidurio. Tuomet jie sulaukė žinios turį per keletą dienų persikelti į kitas, V. Krėvės prospekte esančias patalpas.
Aktyvaus kraustymosi laikotarpiu „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė ne vieno sunerimusio būrelio vadovo laiškas, kuriame užsimenama, jog „yra požymių, kad į gražųjį, patogioje, vaizdingoje vietoje esantį statinį moksleiviai negrįš“.
Nerimą jiems kėlė prasta savivaldybės atstovų komunikacija, nenoras įsiklausyti į patarimus, ką statinyje reikėtų keisti, vengimas atsakyti į klausimus apie pastato perspektyvas.
Dar vienu nerimo objektu tapo pats rūmų remontas. Kauno miesto tarybos narė Audronė Jankuvienė pernai metų spalį viešai teiravosi atsakingų institucijų, kodėl išskirtinis pastatas neturi kultūros vertybės statuso bei nėra pakankamai apsaugotas.
Anot jos, garsaus tarpukario architekto Edmundo Fryko projektuotiems bei tarpukariu (1928-aisiais) studentų korporacijos „Neo Lithuania“ lėšomis pastatytiems rūmams neabejotinai reikia ypatingo dėmesio.
Teisingumo ministerijos (dabar – Kauno valstybinės filharmonijos) rūmai, pastatyti 1928-ausiais, Kauno gaisrinė (1930 m.), Adomo Mickevičiaus gimnazijos pastatas (1931 m.), miesto burmistro Antano Gravrogko namas Putvinskio g. (1932 m.), „Neo Lithuania“ rūmai bei kiti E. Fryko projektuoti statiniai, A. Jankuvienės teigimu, labai puikiai reprezentuoja Kauno tarpukario architektūrą.
„Lieka neatsakytas klausimas, kodėl Kauną į tarptautinį lygmenį iškėlęs to paties architekto projektuotas statinys – buvę Teisingumo rūmai, kuriuose seniai veikia Kauno miesto filharmonija, yra kultūros paveldo vertybių registre, bet tiems, Parodos g. kalno viršūnėje, toks statusas iki šiol nėra suteiktas“, – tuomet svarstė A. Jankuvienė.
Jos tuomet neįtikino Kauno valdžios atstovų argumentai, kad rūmams nebūtinas toks statusas, nes jie stovi teritorijoje, kuriai jau garantuota apsauga.
„Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Žaliakalnio 1-oji, įrašyta į kultūros vertybių registrą. Ir tuo pačiu buvo parengtas specialusis planas, kuriame „Neo-Lithuania“ rūmai apibrėžti kaip Žaliakalnio vertingoji savybė, kuriai suteikta ketvirta kategorija. Tačiau yra pavyzdžių, kai teritorijai taikoma apsauga nepadėjo išsaugoti vertingų statinių – jie buvo sunaikinti ir vėliau teko klaidas taisyti“, – pastebėjo pašnekovė.
Sulaukė rezultato
A. Jankuvienės teigimu, šių metų pradžioje tapo aišku, kad po daugiau nei dešimties metų pagaliau bus padaryta tai, kas ekspertų buvo rekomenduojama dar 2013 m. – vienus gražiausių Kauno tarpukario architektūros rūmų – „Neo-Lithuania“ ant Parodos kalno – įrašyti į kultūros vertybių registrą.
Kauno miesto Nekilnojamojo turto kultūros paveldo vertinimo komisija (pirmininkas Vytautas Petrušonis, pirmininko pavaduotojas Rimgaudas Miliukstis, nariai Regina Tumpiene, Rytis Vieštautas, Inga Puidokienė) po raštiško miesto tarybos narės kreipimosi nusprendė, kad modernizmo architektūros puoselėtojo E. Fryko projektuoti rūmai vertintini ne kaip vietinio, o kaip aukštesnio – regioninio reikšmingumo lygmens objektas.
Kultūros paveldo departamentas savivaldybių paprašė iki 2023 m. lapkričio 3 d. pateikti informaciją apie objektus, kuriems 2024 m. turėtų būti rengiama apskaitos dokumentacija, bei nurodyti esmines priežastis ir argumentus. 2023 m. pabaigoje buvo sudaromi objektų, kuriems 2024 m. bus rengiama apskaitos dokumentacija ir nustatomi arba tikslinami jų apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre, sąrašai.
Daugiau šia tema
„Jūsų minimi rūmai į sąrašą įtraukti. Jų tvarkybos dokumentus vertino įvairūs ekspertai, paveldosaugininkai, todėl tikimės, jog pradėti remonto darbai nebus stabdomi ir projektą baigsime laiku“, – sako Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Anot jo, miesto valdininkams nebuvo abejonių, jog ant Parodos kalno esantis statinys bus išsaugotas, tačiau, vengiant galimų spekuliacijų bei kaltinimų, informacija apie jį Kultūros paveldo departamentui yra perduota.
Vaikai grįš
Kauno miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus Pastatų tvarkymo poskyrio vedėja Ausma Alešiūnienė pasakoja, kad Laisvalaikio rūmai iki šiol buvo tvarkomi tik epizodiškai, lokaliai sutvarkant būtinas remontuoti vietas – labiausiai yra sutvarkyta didžioji aktų (pasirodymų) salė – pakeisti langai, atnaujintas parketas.
Dabar bus vykdomas fasado remontas, visų vidaus patalpų bei inžinerinių sistemų remontas, sklypo sutvarkymo darbai.
Darbus atlieka UAB „Windowsa“ – tam numatytas 15 mėnesių terminas, o sutarties vertė yra 2 002 549,49 eurų su PVM.
„Šio objekto remontas į planus įtrauktas 2021 metais, projektavimo pradžia 2021-10-21. Skubos nebuvo – tam buvo ruoštasi jau vykstant projektavimui ir rangos pirkimo konkursui. Įstaiga apie tai žinojo ir planavosi. Pagal rangos sutarties sąlygas įstaiga privalo perduoti statybvietę, kad Rangovas galėtų pradėti darbus“, – sako A. Alešiūnienė.
Anot jos, planuojama išlaikyti tokią pačią 1563,31 kv. m ploto pastato funkciją – vaikų neformalus ugdymas.
