Tarpušvenčiu VšĮ „Laisvės TV“ kampanijos „Viso, Visvaldai?“ klausimą atvertusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po ilgų diskusijų ketvirtadienį priėmė sprendimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio skundo. Komisija nutarė nepripažinti politine reklama ir minėto leidinio, ir įvairiais kanalais apie jį skleistos informacijos.
VRK sprendė dėl atskirų darbo grupės išvados dalių, tada – dėl Ingos Milašiūtės pateikto alternatyvaus sprendimo projekto, kuriame daryta perskyra tarp šalių neigiamais ir teigiamais interesais skleistos reklamos, galiausiai – dėl leidinio „Viso, Visvaldai?“ pripažinimo politine reklama apskritai.
Dėl A. Tapino „Facebook“ įrašų, pranešančių apie kampaniją, nepripažinimo politine reklama:
9 VRK nariai balsavo už, 3 susilaikė.
Dėl žiniasklaidoje skelbtų publikacijų apie kampaniją nepripažinimo politine reklama:
10 už, 2 susilaikė.
Dėl „Laisvės TV“ parengtų laidų apie kampaniją nepripažinimo politine reklama:
8 už, 4 susilaikė.
Pripažinti politine reklama „Laisvės TV“ leidinį „Viso, Visvaldai?“:
4 už, 6 prieš, 2 susilaikė.
Kadangi iš esmės darbo grupės išvadoms nepritarta, VRK pirmininkė Lina Petronienė siūlė spręsti dėl alternatyvaus projekto – pagal VRK reglamentą, jeigu darbo grupės projektui nepritariama, rengiamas naujas projektas arba sprendžiama dėl tolesnės tyrimo eigos.
Alternatyvą pateikė I. Milašiūtė, nors tarp VRK narių ir posėdžio dalyvių kilo diskusija, ar prasminga skirti reklamą į teigiamą ir neigiamą, jeigu leidinys reklaminiu jau nepripažintas.
Sprendimui pripažinti leidinį reklama, skleista neigiamais V. Matijošaičio interesais, nepritarta 3 balsavus už, 2 prieš, 7 susilaikius. Nepritarta ir punktams, pripažįstantiems leidinį reklama, skleista teigiamais kitų politinių partijų interesais. Galiausiai, po kelias valandas trukusio tyrimo aptarimo, prieita galutinio balsavimo.
Pripažinti „Viso, Visvaldai?“ politine reklama:
4 už, 6 prieš.
Šis VRK sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Beje, kartu atmestos ir sankcijos, kurios grėsė leidinyje publikuotų politikų partijoms, jeigu „Viso, Visvaldai?“ būtų pripažintas politine reklama.
Apskundė kampaniją laimėjęs rinkimus
Primename 2023 m. balandžio 6 d. VRK gavus V. Matijošaičio skundą, kuriame nurodoma, kad influenceris A. Tapinas pats asmeniškai, per galimai tuo tikslu įsteigtą VšĮ „Laisvės TV“ ir galimai kitas įmones kreipėsi į žiniasklaidos priemones su prašymu publikuoti neigiamą informaciją apie kandidatą V. Matijošaitį, už atlygį prašė rengti kitas laidas, publikuoti iš anksto atrinktą A. Tapino nuomonę ir komentarus.
Skunde taip pat teigta, kad vykdyta reklamine kampanija siekta skatinti rinkėjus nebalsuoti už V. Matijošaitį, o akcijai rinktos lėšos buvo skirtos „Laisvės TV“ laidoms, pradėtoms transliuoti politinės kampanijos laikotarpiu. Todėl, VRK adresuotame pranešime pažymi V. Matijošaitis, toks televizijos finansavimas negali būti laikomas įprastiniu.
Kauno meras prašė įvertinti ir vasario 15 d. įvykusį Kauno bendruomenių organizuotą renginį „Ieškome naujo mero“, į kurį nebuvo pakviestas.
VRK tyrimo duomenimis, leidinyje „Viso, Visvaldai?“ buvo pateikti šešių kandidatų į Kauno merus programų apmatai. Leidinio tiražas – 140 000 vienetų, apmokėtas sutelktiniu Lietuvos žmonių finansavimu. Darbo grupė taip pat analizavo A. Tapino asmeninės „Facebook“ paskyros įrašus, žiniasklaidos pranešimus apie kampaniją. VRK vertinimu, A. Tapinas delsė pateikti dokumentus, pagrindžiančius leidinio finansavimo šaltinius. Galiausiai, komisija gavo leidinio sąmatą, bet detalius duomenis žadėta pateikti su „Laisvės TV“ 2023 metų finansine ataskaita.
Įžvelgė tiek leidėjo, tiek politikų išankstinius motyvus
Leidinio tyrimą atlikusios darbo grupės pirmininkas Maksimas Reznikovas pirma pagarsino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad skatinimas nebalsuoti už kažkurį kandidatą tuo pačiu nereiškia kito politiko programos propagavimo, raginimo balsuoti už kitą kandidatą. Taip pat politine reklama laikytina tokia informacija, kurios ruošimą ir sklaidą atlieka suinteresuotas politikas, jo štabas, informacija skleidžiama tam tikro politiko ar politinės jėgos vardu.
„Vertinant „Facebook“ skleistos informacijos turinį, darome išvadą, kad ja siekta daryti įtaką rinkimų rezultatams, paveikti rinkėjų motyvaciją, tačiau nebuvo siekiama propaguoti kurią nors organizaciją, sukurti naudą kuriam nors kandidatui. Čia darome išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo kalbėti apie politinės reklamos konstatavimą ir įstatymo pažeidimą“, – kalbėjo M. Reznikovas.
Didžiausioje tyrimo dalyje atskirai vertintas diskusinis leidinys „Viso, Visvaldai?“. Tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. VšĮ „Laisvės TV“ kreipėsi dėl informacijos rengimo į visus Kauno mero rinkimų kandidatus.
„Svarbiausia – tai buvo kampanija, ne vienas atsitiktinis leidinys. Kandidatai žinojo, kas yra kampanija „Viso, Visvaldai?“, jos siekis buvo aiškiai deklaruotas. Kaip „Laisvės TV“ nurodė, išsiųsta užklausa visiems kandidatams, bet nebuvo stengiamasi visus kandidatus įtraukti. Į užklausų siuntimą ateita su išankstine nuostata, kad vienam kandidatui bus suteiktos blogesnės sąlygos.
Informacija teikta leidiniui, kuris aiškiai nukreiptas prieš vieną kandidatą, ši platforma sukurta būtent tam, kad vienam kandidatui būtų suteiktos blogesnės sąlygos rinkimuose, kad ir kas jis toks būtų, kad ir kokia pilietinė motyvacija. Mūsų vertinimu, tai yra „Laisvės TV“ atsakomybė ir kandidatų atsakomybė. Trečiųjų šalių pinigais sukuriama platforma, kurioje negalima kalbėti apie kandidatų lygiateisiškumą“, – dėstė M. Reznikovas, ne kartą pažymėjęs, kad VRK tikslas yra užtikrinti lygiateisiškumą ir skaidrų kampanijų finansavimą.
Sąmoninga mero rinkiminė taktika
VRK nario Martyno Čerkausko išsakyta nuomone, ne tik V. Matijošaičiui, tačiau bet kuriam kampanijos metu meru buvusiam kandidatui rinkimai buvo sunkesni, nes jį kritikavo 10-15 konkurentų, kurie taikėsi į mero vietą. Panaši situacija į Kauno esą buvo bet kurioje savivaldybėje, nes pareigas einantį merą lengviau kritikuoti negu kitą kandidatą. Kita vertus, būdamas meru, V. Matijošaitis turėjo ir didelį privalumą – galimybę reklamuoti savo darbus, tai, ką padarė.
„Leidėjai, išsiuntę užklausą, jam suteikė tokią galimybę, kuria jis nepasinaudojo. Kodėl? Mano vertinimu, tai buvo sąmoninga mero taktika. Kas sekė rinkimus Kaune, atsimena, kad meras apskritai nedegė noru dalyvauti laidose, debatuose. Vasarį organizuoti kiti debatai Kauno mieste, mero buvo paklausta, ar dalyvaus, meras žiniasklaidai atsakė: „Kaunui cirkų nereikia, geriau kalbėti ne žodžiais, o darbais. Kauniečiai mane jau pažįsta, jie turi savo nuomonę, o atvykėliai tegul sau debatuoja.“
Leidinį jis apskundė ne tada, kai leidinys pasirodė, o balandžio 6 d., mėnuo po rinkimų. Rinkimus laimėjo, tada paskelbė karą visiems, kurie jį kritikavo. Dabar vertiname šį leidinį, galutinį produktą, praėjus daugiau nei pusmečiui po rinkimų, matome jo dizainą, maketavimą, bet pateikdami atsakymus kandidatai viso to žinoti, numatyti, kad V. Matijošaičio pozicijos leidinyje nebus, negalėjo. Juk rinkiminės kampanijos metu jie gauna daugybę klausimų“, – samprotavo M. Čerkauskas.
Šarūnas Liekis čia reagavo, kad kolega kalba labiau apie mero ar „Laisvės TV“ intenciją, ne faktines aplinkybes. Esą, galimas ir vertinimas, kad svarstoma kampanija buvo politinis mobingas. „Mąstyti garsiai, ką galvojo kandidatas į merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Tapinas yra būrimas iš kavos tirščių“, – pridėjo I. Milašiūtė.
Ketvirtadienio posėdyje taip pat dalyvavo buvusi kandidatė į Kauno merus Ieva Budraitė, Darius Razmislevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio atstovai. Jie tvirtino neturėję informacijos apie būsimo leidinio išvaizdą ir informacijos pateikimo kampą, tik gavę tris klausimus, į kuriuos pareigingai atsakę, kaip į daugybę kitų užklausų. Vienas klausimų buvo apie „Vičiūnų grupės“ veiklą Rusijoje, kurį politikai laikė universaliai aktualiu, nepraradusiu aktualumo iki šiol.
Tyrimą pavadino nesąžiningu
V. Matijošaičio skundas į VRK darbotvarkę įtrauktas gruodžio 28-osios posėdyje, bet tąkart klausimas liko iš esmės nepaliestas, kadangi pasiruošti nespėjo politinės partijos. Tačiau savo argumentus prieš savaitę išdėstė „Laisvės TV“ vardu kalbėjęs A. Tapinas, šiandienos maratone dalyvauti negalėjęs.
„Mano atstovaujamos organizacijos vertinimu, šis tyrimas yra nesąžiningas ir subjektyvus, nukreiptas prieš konkrečią organizaciją, VšĮ „Laisvės TV“. Manau, tiek dėl kritikos VRK veiklai, tiek dėl 2021 m. kovą pralaimėto teismo, kai panaikintas VRK sprendimas dėl „Laisvės TV“ leidinio „Viso gero, Valdemarai?“ pripažinimo politine reklama. Čia jau yra precedentas. Ir panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad didžioji skundo dalis, kurią pateikė ar pats Visvaldas Matijošaitis, ar „Vieningas Kaunas“, iš principo buvo neteisybė. Dalis šmeižto, kur kalbama, kad mes kreipėmės į žiniasklaidos organizacijas siūlydami pinigus ir prašydami organizuoti laidas prieš V. Matijošaitį. Kaip parodė tyrimas, tokių prašymų nebuvo. Bet sudėliotas toks naratyvas“, – kalbėjo A. Tapinas.
Daugiau šia tema
Visišku teisiniu absurdu „Laisvės TV“ įkūrėjas pavadino VRK ketinimą šešioms partijoms, gavusioms „Laisvės TV“ klausimus ir tiesiog į juos atsakė, skirti baudas.
Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, beje, sureagavo į šią A. Tapino poziciją, tačiau VRK posėdyje reakcija įgarsinta nebuvo. „Jei tai komitetas, kuris dalyvauja kaip pareiškėjas, jis savo indėlį jau padarė, pateikė skundą, tas skundas jau nagrinėjamas ir nereikėtų papildomai diskutuoti“, – 76 puslapių išvadą po kelis mėnesius trukusio tyrimo pasirašęs M. Reznikovas nenorėjo klausyti naujų skundų iš „Vieningo Kauno“.
