Ketvirtadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje turėjo būti vertinama darbo grupės išvada dėl VšĮ „Laisvės TV“ vykdytos kampanijos „Viso, Visvaldai?“. Svarstymą teko atidėti, nes politinės partijos nespėjo pasiruošti klausimo nagrinėjimui, tačiau savo argumentus išdėstė „Laisvės TV“ vardu kalbėjęs Andrius Tapinas.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio skundas dėl „Laisvės TV“ vykdytos kampanijos VRK pasiekė balandžio 6 d. Kreipimesi nurodoma, kad A. Tapinas „pats asmeniškai ir per galimai tuo tikslu įsteigtą „Laisvės TV“ kreipėsi į žiniasklaidos priemones su prašymu publikuoti neigiamą informaciją“ apie V. Matijošaitį.
Skunde taip pat teigiama, kad vykdyta reklamine kampanija siekta skatinti rinkėjus nebalsuoti už V. Matijošaitį, o akcijai rinktos lėšos buvo skirtos „Laisvės TV“ laidoms, pradėtoms transliuoti politinės kampanijos laikotarpiu. Todėl, VRK adresuotame pranešime pažymi V. Matijošaitis, toks televizijos finansavimas negali būti laikomas įprastiniu.
Kauno meras prašė įvertinti ir vasario 15 d. įvykusį Kauno bendruomenių organizuotą renginį „Ieškome naujo mero“, į kurį nebuvo pakviestas.
Ketvirtadienį susirinkus VRK kvorumui, posėdis pradėtas nuo pagrindinio klausimo – A. Tapino ir (ar) VšĮ „Laisvės TV“ politinės kampanijos metu organizuotos akcijos „Viso, Visvaldai?“ ir su ja susijusios paskleistos informacijos vertinimo politinės reklamos požiūriu.
Kaip įvardijo VRK pirmininkė Lina Petronienė, gauti du prašymai atidėti klausimo svarstymą. To prašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai dėl negalėjimo tarpušvenčiu tinkamai susipažinti su 76 lapų išvados projektu ir pasiruošti gynybai.
Pirmą kartą pateikus tokį prašymą, VRK įprastai jį tenkina. Šios pozicijos laikėsi ir šiandien, idant būtų užtikrinta kokybiška diskusija. „Viso, Visvaldai?“ leidinio nagrinėjimas formaliai atidėtas iki sausio 4 d. planuojamo posėdžio, tačiau savo poziciją išsakė A. Tapinas, nurodęs negalėsiantis dalyvauti kitą savaitę.
Pirma, pažymėjo jis, – VRK komisijos narys Justas Pankauskas figūruoja „Laisvės TV“ vykdomame tyrime „Skaidrinam“ dėl nesąžiningai naudotų lėšų jam būnant Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariu. Yra grąžinęs lėšas, vyksta STT ikiteisminis tyrimas, tačiau įstaiga mano jį negalint būti objektyviu svarstant „Laisvės TV“ klausimą, todėl prašyta jį nusišalinti nuo šio tyrimo.
„Mano atstovaujamos organizacijos vertinimu, šis tyrimas yra nesąžiningas ir subjektyvus, nukreiptas prieš konkrečią organizaciją, VšĮ „Laisvės TV“. Manau, tiek dėl kritikos VRK veiklai, tiek dėl 2021 m. kovą pralaimėto teismo, kai panaikintas VRK sprendimas dėl „Laisvės TV“ leidinio „Viso gero, Valdemarai?“ pripažinimo politine reklama. Čia jau yra precedentas. Ir panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad didžioji skundo dalis, kurią pateikė ar pats Visvaldas Matijošaitis, ar „Vieningas Kaunas“, iš principo buvo neteisybė. Dalis šmeižto, kur kalbama, kad mes kreipėmės į žiniasklaidos organizacijas siūlydami pinigus ir prašydami organizuoti laidas prieš V. Matijošaitį. Kaip parodė tyrimas, tokių prašymų nebuvo. Bet sudėliotas toks naratyvas“, – kalbėjo A. Tapinas.
Pasak jo, pagrindinis dalykas, parodantis tyrimo neprofesionalumą, yra punktai, pagal kuriuos „Laisvės TV“ leidinį „Viso, Visvaldai?“ siūloma pripažinti paslėpta politine reklama.
„Sausio 30 d. „Laisvės TV“ komandos nariai, atsakingi už šio leidinio parengimą, visiems kandidatams į Kauno merus išsiuntė tuos pačius klausimus. Iš jų didžioji dalis atsakė, dalis mus ignoravo. Noriu akcentuoti, prie savo atsakymų (VRK) prisegėme to laiško kopiją. Tyrimo išvadoje VRK sugebėjo sudėti mano feisbuko įrašus, bet mūsų pačių atsiųsto vieno esminių dalykų, įrodymo, kad visiems išsiųsti tie patys klausimai, jūs neįtraukėte. Su visų partijų štabų ar konkrečių kandidatų el. pašto adresų sąrašu“, – dėstė „Laisvės TV“ įkūrėjas.
Jis stebėjosi, kad VRK išvadose „Laisvės TV“ dokumentai neprisegami, bet, tarkime, teiginio iš kandidato Gintauto Labanausko, kad negavo klausimų, komisijai pakanka. Kaip ironizavo A. Tapinas, jo partijos el. pašto serveriuose nėra galimybės pasižiūrėti „Sent“ ir patikrinti vasario pirmą savaitę.
„V. Matijošaitis į jūsų klausimą atsako taip: „Neturiu informacijos, kad aš ar kiti „Vieningo Kauno“ nariai būtų gavę kvietimų į rinkiminiu laikotarpiu organizuotas „Laisvės TV“ laidas ar renginius.“ Apie klausimus, kurie buvo išsiųsti oficialiu „Vieningo Kauno“ paštu jis net neužsimena. Bet jūs darote išvadą, kad negavo arba mes jam nesiuntėm. Ir šios išvados pagrindu norite pripažinti leidinį paslėpta politine reklama. Ir kas, mano galva, yra išvis teisinis absurdas – šešioms partijoms, kurios gavo mūsų klausimus ir tiesiog į juos atsakė, norite įrašyti baudas“, – posėdyje kalbėjo A. Tapinas.
Jo galva, juokingiausias dalykas, esą parodantis, kaip atmestinai buvo daromas šis tyrimas – Laisvės partijos kandidato Manto Bertulio situacija. Šis VRK iš pradžių nurodė negavęs jokio kreipimosi iš „Laisvės TV“, nesiuntęs jokių atsakymų.
„Bet jūs patys pateikėte ir leidinyje matėte, kad yra pateikti M. Bertulio kaip Laisvės partijos kandidato atsakymai. Ir nė vienam nekyla klausimas, kaip yra, kad niekam nesiuntė, niekas nesikreipė, bet jo atsakymai su jo vardu, su jo nuotrauka yra išspausdinti šiame leidinyje? Ruošdamasis posėdžiui kreipiausi į M. Bertulį, sakau, kaip čia yra? Tai jūs visi turėjote gauti iš jo laišką, kuriame aiškina susipainiojęs, nesupratęs jūsų klausimų ir patvirtina, kad partijos štabas gavo „Laisvės TV“ klausimus. <…>
Jūs remiatės M. Bertulio atsakymais, dar (Dainiaus) Varno ir Matijošaičio. Pastarasis apskritai nekalba apie šitą leidinį. Ir „ne visų kandidatų pateikta informacija buvo paskelbta minėtame leidinyje“. Koks įrodymas? Jokio. Kad G. Labanauskas atsiuntė mums klausimus, bet mes jų neišspausdinome, nes kodėl? Kitų šešių išspausdinome, o demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ neišspausdinome“, – įrodymų stygių pabrėžė A. Tapinas.
Daugiau šia tema
VRK narys Maksimas Reznikovas visuomenininką patikino, kad į jo pateiktą informaciją bus atsižvelgta pristatant komisijos išvadą.
Inga Milašiūtė pridūrė, kad tai yra trijų kolegų darbo grupės parengtas tyrimo sprendimo projektas: „Tie projektai, kurie gulasi ant mūsų stalo, nebūtinai būna finalizuoti kaip galutiniai sprendimai. Diskutuosime, nes politinės reklamos apibrėžimas yra vertinamojo pobūdžio. Politinė reklama yra daug subjektyvių vertinimo kriterijų turintis reiškinys.“
Primename, kad tai jau ne pirmas A. Tapino ir V. Matijošaičio susikirtimas viešojoje erdvėje. V. Matijošaitis buvo itin nepatenkintas A. Tapino vykdoma akcija „Skaidrinam“, kuomet aiškintasi, kaip panaudojamos savivaldybių tarybų narių veiklai skirtos lėšos. Kauno meras ir taryboje esantys jo sūnūs per praėjusią kadenciją išleido dešimtis tūkstančių eurų degalams.
