Paskutinę rudens dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultete (VSF) vyko netoli pusantro šimto dalyvių sukvietęs Nacionalinis sveikatos vadybos forumas, kuriame dalintasi gerąja patirtimi, diskutuota sveikatos vadybos inovacijų, kokybės ir kompetencijų gerinimo klausimais.
Pasak LSMU atstovų, tai – pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame vyko atviros diskusijos tarp sveikatos politikų ir politikos įgyvendintojų, aptariant aktualiausiais sveikatos reformos procese kylančias problemas. Renginyje dalyvavo ligoninių, poliklinikų, kitų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, gydytojai, visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, taip pat ligonių kasų, savivaldybių atstovai, kiti sveikatos vadybos srityje dirbantys specialistai bei du viceministrai Danguolė Jankauskienė ir Aurimas Pačkauskas bei buvęs sveikatos apsaugos ministras, LR Seimo narys Aurelijus Veryga.
Konferencijoje apžvelgtos 6 šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos sveikatos sistemos reformos, – visuomenės sveikatos priežiūros pertvarka, greitosios medicinos pagalbos centralizavimas, asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymas, psichikos sveikatos priežiūros pertvarka, pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimas bei ilgalaikės priežiūros paslaugų vystymas.
„Mums, sveikatos politikos formuotojams, svarbu atsižvelgti ne tik į mokslo įrodymus ar tai, ką daro kitos šalys, bet ir į tai, kokia yra mūsų visuomenė, kokia jos branda, organizacijų interesai, politinė valia“, – kalbėdama apie reformas, sakė viceministrė D. Jankauskienė.
Jos teigimu, pokyčiai sveikatos sistemoje reikalingi dėl to, kad mūsų šalis pasižymi trumpiausia vidutine gyvenimo trukme Europos Sąjungoje bei dideliu išvengiamu mirtingumu, o sveikatos priežiūra – mažai veiksminga. Statistikos negerina nė tai, kad Lietuva ES turi daugiausiai gydytojų, kurie gyventojams teikia išties daug konsultacijų, nei didelis aktyvaus gydymo lovų ar hospitalizacijų skaičius.
Reformos reikalingos ir dėl kitų sveikatos sistemą keičiančių veiksnių: mažėjančio gyventojų bei darbingo amžiaus asmenų skaičiaus, ekstremalių situacijų (tokių kaip pandemija ir karas), augančios klimato kaitos grėsmės, didėjančios infliacijos ir dėl to kylančių kainų, dėl gyventojų lūkesčių, mokslo pasiekimų bei tobulėjančių informacinių technologijų.
Konferencijoje aptartas reformų planavimas ir eiga, pristatyti jau įgyvendinti pokyčiai, numatomos įgyvendinti priemonės bei iniciatyvos, jų efektyvumo vertinimo statistika. Renginyje taip pat vyko diskusija apie dabartinę reformų įgyvendinimo situaciją, bendradarbiavimo tarp institucijų svarbą, kylančius iššūkius, pasiteisinusius sveikatos politikos sprendimus bei numatomas sveikatos priežiūros perspektyvas.
Anot LSMU VSF Sveikatos vadybos katedros lektorės, Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojos kokybės valdymui dr. Loretos Marmienės, inovacijų poreikis vis didėja, kadangi pacientų lūkesčiai auga, o sveikatos priežiūros specialistų trūksta. Sensta visuomenė, daugėja lėtinių ligų, modernėja technologijos, susiduriama su įvairiais finansiniais iššūkiais.
„Norint kažką pakeisti, pirmiausia reikėtų užsidėti paciento arba darbuotojo batus ir nueiti ten, kur yra teikiama paslauga. Tik taip galima suprasti, ką reikėtų tobulinti. Pirmas turėtų būti ne tik į pacientą, bet ir į darbuotoją orientuotas pokytis, – visada reikia galvoti, ką būtų galima padaryti, kad jis savo darbą galėtų atlikti geriau“, – sakė dr. L. Marmienė ir pridūrė, kad inovacijos neįmanomos be atvirumo, mokymosi ir palaikančios organizacijos kultūros.
Ši renginio dalyvė kolegoms pristatė per pastaruosius metus Kauno miesto poliklinikoje įdiegtas vadybos inovacijas. Sėkmingiausios jų – skambučių centro įsteigimas, popierinių pacientų kortelių pakeitimas elektroniniais įrašais, nuotolinės širdies kraujagyslių ligomis sergančių pacientų priežiūros sistemos įdiegimas. Tai leido pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.
LSMU pranešime pažymima, kad forume kalbėta ir apie sveikatos priežiūros srities viešuosius pirkimus, diskutuota apie sveikatos vadybos kompetencijas, jų gerinimo perspektyvas. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai svarstė, ar įstaigoms vadovauti turėtų medikai, ar vadybininkai. Taip pat dalintasi patirtimi, sukaupta skatinant lyderystės gebėjimų turinčius gydytojus tapti vadovais, ugdant vadovavimo kompetencijas bei kitais klausimais.
Nacionaliniame sveikatos vadybos forume vyko tradiciniai Metų visuomenės sveikatos lyderio apdovanojimai. Jų metu, 7 metus iš eilės už sėkmingas visuomenės sveikatos priežiūros iniciatyvas apdovanoti labiausiai nusipelnę specialistai. Šiemet apdovanojimas už išskirtines lyderystės kompetencijas, valdant COVID-19 pandemiją vaikų ugdymo įstaigose 2022 metais skirtas prezidentės Jūratės Grubliauskienės vadovaujamai Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai.
„Iki šiol neturėjome tokios platformos, kurioje galėtų susitikti asmens sveikatos priežiūros sektoriaus ir visuomenės sveikatos priežiūros vadovai. Šio forumo tikslas buvo ją sukurti ne politinei kritikai, o sistemos tobulinimui ir vadybos inovacijoms“, – pasakojo renginio iniciatorė LSMU VSF Sveikatos vadybos katedros vedėja prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.
Visiems dalyviams sutarus, kad sveikatos vadybos forumas – puiki platforma, suburianti įvairių lygmenų ir sričių sveikatos vadybininkus ieškoti bendrų sprendimų sveikatos reformos procese, nuspręsta ateityje periodiškai organizuoti panašaus formato renginius.
