Dėmesys savo emocinei sveikatai, tolerancijai ir ieškojimas, kaip jaustis geriau – apie tai buvo kalbama renginyje „O kas viduje?“. Lapkričio 16 d. į pasaulinei tolerancijos dienai paminėti skirtą renginį atvyko daugiau kaip 500 kauniečių ir miesto svečių.
Čia laukė daugybė edukacijų: nevyriausybinių organizacijų mugė, kurioje buvo galima rasti naudingos informacijos apie emocinę sveikatą, interaktyvus žaidimas su psichologe prof. Nida Žemaitiene ir įkvepiantis pokalbis su Nojumi Berlinsku. Žiūrovus su muzika pasitiko ir renginį vainikavo Mantas Ben koncertas.
Kaip būti tolerantišku kitiems? Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas ir renginio moderatorius Dalius Stankevičius renginio pradžioje užsiminė norintis tikėti, kad po šiandienos turbūt daugelis išdrįs paklausti savo draugo: kaip jis jaučiasi, kas jo viduje, ar galiu kuo nors padėti? „Tokie klausimai gali padėti žmogui atsiverti ir suprasti, kad šalia esančiam jo būtis yra svarbi ir reikalinga‘‘, – atidarydamas renginį mintimis pasidalino D. Stankevičius.
Lietuvai vis dar pirmaujant pagal savižudybių skaičių, Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė pabrėžė, kad šiuo metu žmonija susiduria su daugybe iššūkių, todėl svarbu gauti paramą. „Ši idėja mums gimė tyliai, norėjome pakviesti jaunimą kalbėti apie emocinę sveikatą. Šiandien susiduriame su galybe iššūkių tiek valstybėje, tiek mokykloje, namuose, todėl labai svarbu rūpintis savimi ir gauti emocinę paramą, suteikti ją tiek sau, tiek kitam. Norime paskatinti kalbėti ir rūpintis savo emocine sveikata“, – sakė G. Kuzmarskienė.
Renginio pradžioje moksleiviai, studentai ir visi kiti, besidomintys savižudybių prevencijos tema, rašė laišką sau. Kodėl mums svarbu išreikšti savo emocijas raštu? Taip psichologės prof. Nidos Žemaitienės paklausė renginio moderatorius. Profesorė atsakė, kad automatinis rašymas yra terapijos rūšis. Apėmus pykčiui, lape su rašikliu galima vartoti bet kokius žodžius, gramatika čia nesvarbi. Svarbu tai, ką nori pasakyti sau, o atvirumas – kelias į savęs pažinimą.
Po laiško sau žmonės galėjo žaisti interaktyvų žaidimą, o vėliau išgirsti diskusiją su psichologe prof. N. Žemaitiene. Diskusijoje buvo aptarta kaip gydoma depresija, kaip ieškoti būdų padėti sau, nuo ko prasideda savižudybių prevencija, kaip suprantama tolerancija. Psichologė pažymėjo, kad tolerantiškas žmogus turi būti priimantis save. „Vienas iš bjauriausių mitų, kad stiprus žmogus tas, kuris jausmus sulaiko, kuris jų nereiškia, kuris moka susiimti. Iš tikrųjų, tai nėra taip dėl to, kad stiprus žmogus turi vienodai gerai funkcionuojančias abi smegenų dalis, atsakingas už emocijas ir už loginį mąstymą, ir labai svarbu, kad mes leistume vienai ir kitai daliai būti. Jei užslopiname savo jausmus, vėliau jie tampa sutrikimais, skausmais, psichosomatiniais dalykais, galima susirgti depresija ir taip įstrigti, jog gali aplankyti mintys, kad nebėra prasmės gyventi“, – teigė prof. N. Žemaitienė.
„Kodėl svarbu laiku sulaužyti tylą?“ – diskusijoje klausė renginio moderatorius D. Stankevičius. „Mes netenkame daugelio, kurių nesuspėjame išgelbėti. Ilgas gali būti procesas, kai žmogus dėl savo sunkumų, kuriuos patiria, atsiduria ties riba, pasijunta spąstuose, pajunta kančią, pasijaučia silpnas ir jam tikrai tuo metu reikia pagalbos, o jis labai dažnai neišdrįsta pasakyti apie tai, kas yra jo galvoje, nes nežino, kaip sureaguosim. Tačiau, jei mums kažkas pasakys, kad ateina įvairių minčių apie nenorą gyventi, mes girdėsime apie grėsmę gyvybei. Tokiu atveju turėtume pasakyti tam žmogui, kad dabar ne tylėti reikia, akivaizdu, kad jam dabar yra per sunku ir reikia susirasti kažką, kas padėtų. Už akių nereikia gelbėti žmogaus, reikia padrąsinti jį patį ieškoti pagalbos, nes šiandien galimybių tai padaryti yra daug“, – teigė psichologė.
Po interaktyvaus žaidimo aptarimo renginio dalyviai laukė įkvepiančio pokalbio su sveikos gyvensenos treneriu Nojumi Berlinksu. Diskusijoje Nojus prisipažino, kad pats gyvenime yra turėjęs sunkų periodą, kai nenorėjo nieko daryti ir net keltis iš lovos. Būdamas 13-os jis suprato, kas yra gyvenimo duobė. Pasak Nojaus, duobė „ateina“ tada, kai prarandi fizinę sveikatą, nebenori nieko daryti, neturi energijos, kai „šlubuoja“ santykiai ir yra problemų su finansais. N. Berlinskas atviravo, kad mokykloje praradęs draugus pradėjo žaisti kompiuterinius žaidimus, dėl to pablogėjo fizinė sveikata. „Kai atsiduri duobėje, esi linkęs būti destruktyvus sau, nenori gero sau, kaltini aplinką, tada kaltini save, bet kaltinimas nepadės. Taip pat nenori pokyčių, nes esi gailėjimosi režime, eisi įsijautęs į negatyvą, iš kurio sunku išlipti“, – teigė sveikos gyvensenos treneris.
Nojus minėjo, kad reikia suprasti, kas yra duobė ir kodėl į ją papuolama. Todėl reikia bandyti iš jos išlipti kiekvieną dieną ir kas kartą įdėti vis daugiau pastangų. „Tą akimirką, kai neturi emocinės ir fizinės sveikatos, atrandi, kad yra dvasinė, kito lygio energija. Tada tu palieki praeitį praeityje ir duodi sau dar vieną viltį. Didžiausia bėda žmogui, kad jis nepatiki, kad gali daugiau“, – mintimis dalijosi N. Berlinskas.
Visiems, kam kyla mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo, renginio moderatorius D. Stankevičius baigdamas pokalbį priminė, kad tamsios dienos praeina, svarbu išmokti priimti pagalbą ir būti dėkingu: „Po tamsos visada ateina šviesa, tik reikia norėti ją įsileisti, žengti žingsnį šviesos link ir padėkoti sau už tai, kad esu.“
Renginį organizavo socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras.
