Moksleiviams grįžtant į klases, tėvus neramina klausimas, ar bus įmanoma vaikus mokykloje palikti ilgiau, jei nėra galimybės jų paimti iš karto po pamokų. Anksčiau mokiniai laiką leisdavo vadinamojoje prailgintoje grupėje, dabar ji vadinama visos dienos mokykla (VDM) – vaikai po pamokų čia ruošia namų darbus, užsiima kūrybiškomis veiklomis. Bėda, kad už paslaugą, kurią visose Kauno mokyklose finansuoja miesto savivaldybė, kai kurios ugdymo įstaigos vis tiek prašo tėvelių susimokėti.
„Viena mama man skundėsi, kad jai tenka mokėti už prailgintą grupę. Prašo mokytojos po eurą po du už valandą, bet ne visi tiek išgali mokėti, nes per mėnesį tikrai nemaža suma susikaupia. Tai kaip čia išeina, ar neturėtų būti nemokamos tos grupės?“ – teiravosi į redakciją paskambinusi „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.
Kitos mokyklos tėveliai taip pat užsiminė, jog VDM grupės pas juos visai nėra arba ši galimybė jiems nebuvo pasiūlyta. Mokykla siūlo grupę, kuri veikia po pamokų iki maždaug 17.30 val., vaikai joje užimami papildomomis veiklomis. Nors grupė nėra privaloma, bet panorus vaiką palikti ilgesniam laikui po pamokų, už mėnesį tokia paslauga kainuotų 29 eurus.
„Jeigu tokia grupė ir yra, tai mes apie ją nežinome. Kiti tėveliai, panašu, irgi apie ją nežino, nes visi veda į tą mokamą grupę“, – teigė tėvai.
Kita vertus, Kauno savivaldybė informavo, jog VDM grupė, skirta vaikams leisti ilgiau pasilikti mokykloje, yra nemokama ir tėvams ši paslauga neturėtų papildomai kainuoti, nes lėšos skiriamos iš miesto biudžeto. Kaip yra iš tiesų?
Kauno mokyklose VDM grupė yra nemokama
Susisiekus su Kauno savivaldybe, apie VDM grupių organizavimą ir finansavimą pakomentavo Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, patvirtinusi, kad šios grupės organizuojamos visose pradines klases turinčiose mokyklose ir yra nemokamos.
„Visose mokyklose, turinčiose pradines klases, organizuojamas vaikų užimtumas taikant VDM modelį, kurio tikslas prasmingai užimti vaikus po pamokų, sudaryti sąlygas pamokų ruošai. Įgyvendinant VDM modelį užtikrinama socialinė disciplina ir lygios galimybės, formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermė.
Išskirtiniais atvejais (ypač žemi mokinio mokymosi pasiekimai, nepakankami socialiniai įgūdžiai, dėl nepalankios aplinkos veiksnių patiriami mokymosi sunkumai ir pan.) VDM paslauga mokiniui gali būti siūloma Vaiko gerovės komisijos sprendimu. VDM mokinio užimtumas užtikrinamas iki 17.00 ar 17.30 val. ir yra nemokamas“, – teigė O. Gucevičienė.
Dar kovo 1 dieną Kauno savivaldybės taryba nusprendė organizuoti VDM veiklą. Kauno mieste ji įgyvendinama 48 ugdymo įstaigose, vykdančiose pradinio ugdymo programą: 5 mokyklose-darželiuose, 6 pradinėse mokyklose, 17 progimnazijų, 6 daugiafunkciuose centruose, 10 gimnazijų ir 4 specialiosiose mokyklose.
Kai kurios mokyklos šiai veiklai pasitelkia savanorius, tai daro Palemono gimnazija, kartu su VšĮ „Actio Catholica Patria“ vykdanti Europos solidarumo korpuso projektą „iMap“. Du savanoriai iš Sakartvelo ir Ukrainos dirbo su VDM grupes lankančiais 1-4 klasių mokiniais. Dėl to ženkliai išaugo šio amžiaus tarpsnio mokinių komunikavimo anglų kalba gebėjimai, teigė Kauno savivaldybės atstovė.
„Vaikų užimtumo po pamokų galimybė yra vaikų užimtumas neformaliojo vaikų švietimo veiklose, kuriose dalyvauja apie 55 proc. pradinių klasių mokinių. Šias veiklas finansuoja valstybė, tačiau ir Kauno savivaldybė skiria 300 000 eurų“, – apie papildomas veiklas aiškino O. Gucevičienė.
Pasak jos, kiekvienoje mokykloje numatyta papildoma etato dalis pedagogui, kuris prižiūri VDM grupes. Pedagogas grupių metu organizuoja mokinių užimtumą, teikia pagalbą atliekant namų darbų užduotis, vykdo kryptingą pažintinę, meninę, sportinę, komunikacinę ir kt. veiklą.
„Visose mokyklose, turinčiose pradines klases, organizuojamas vaikų užimtumas taikant VDM modelį, kurio tikslas prasmingai užimti vaikus po pamokų, sudaryti sąlygas pamokų ruošai ir kitoms veikloms. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas mokinių užimtumui po pamokų, teikti pagalbą šeimai ir sudaryti sąlygas socialiai teisingam, lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno grupės mokinio ugdymui bei saugiam užimtumui po pamokų tenkinant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius.
Pasiteisinus VDM modeliui, įstaigos toliau (nuo naujų mokslo metų pradžios) organizuos mokinių užimtumą, atsižvelgs į bendruomenės poreikius, ugdymo filosofiją, bendruomenės susitarimus“, – teigė O. Gucevičienė.
Kauno rajone VDM grupės finansuojamos šešiose mokymo įstaigose
Kauno rajono mero patarėja Aistė Sinkevičienė „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad Kauno rajono savivaldybės mokyklose organizuojamos VDM ir pailgintos dienos grupės veiklos, kurios tėvams nieko nekainuoja.
„Kauno rajone nemokamos VDM paslaugos pradinių klasių mokiniams teikiamos šešiose savivaldybės mokyklose: Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre, Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre, Rokų mokykloje-darželyje, Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje, Lapių pagrindinėje mokykloje. VDM vienam mokytojo etatui išlaikyti per metus skiriama 13 816 eurų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) mokesčio vienam vaikui per mėnesį nėra“, – teigė ji.
VDM plėtrai rajone trūksta lėšų, patalpų ir pedagogų
Nors VDM grupes lanko 402 Kauno rajono pradinių klasių mokiniai, bet dar 18 ugdymo įstaigų išreiškė norą tokių grupių įsteigimui. Deja, joms steigti reikalingos patalpos, papildomos biudžeto lėšos ir papildomi mokytojų etatai.
„1. VDM reikėtų papildomų patalpų mokinių neformaliajam švietimui, poilsiui ir žaidimams. Kauno rajono mokyklose sparčiai daugėjant mokinių, nepakanka patalpų formaliajam ugdymui organizuoti, ypač arti Kauno miesto esančiose mokyklose.
2. VDM gali dirbti asmuo, turintis pedagoginį išsilavinimą. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą yra nedideli VDM mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, todėl sunku rasti kvalifikuotų mokytojų. Be to, Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta mokytojų formaliajam ugdymui.
3. Atlikus 2023 m. sausio mėnesį analizę, išryškėjo, kad norint įsteigti visose švietimo įstaigose VDM, reikėtų papildomų 39 etatų, kurie kainuotų apie 540 tūkst. eurų per metus“, – išdėstė Kauno rajono mero patarėja A. Sinkevičienė.
Ji pridūrė, jog sparčiai didėjant mokinių skaičiui ir esant dideliam bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų patalpų poreikiui, VDM paslaugų plėtrai visose mokyklose 2023 m. biudžete lėšų nenumatyta. Šiuo metu prioritetas teikiamas mokytojų pritraukimui dirbti Kauno rajone, ugdymo įstaigų statyboms ir renovacijai, o ateityje, esant galimybėms, planuojama plėsti ir VDM tinklą.
Neteisėtos rinkliavos mokyklose
Patikimomis „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, tėveliai vis dar susiduria su rinkliavomis mokyklose už įvairias kanceliarines bei buitines prekes, o kartais ir už mokykloje atliekamus statybos darbus, tačiau tokios rinkliavos yra nelegalios.
„(…) reikmenimis švietimo įstaigas aprūpina mokyklos steigėjas – dažniausiai savivaldybė, jei tai savivaldybės mokykla, arba kitas mokyklos steigėjas. Tėvai pinigų švietimo įstaigai paskirti gali tiktai savanoriškai, pvz., pervesdami dalį gyventojų pajamų mokesčio.
Mokykla turi pateikti viešą ataskaitą, kam pinigai buvo išleisti, kiek jų buvo išleista. Mokykla ar darželis negali reikalauti iš tėvų, kad jie privalomai prisidėtų prie mokyklos aprūpinimo ar išlaikymo“, – apie įvairias rinkliavas mokyklose poziciją anksčiau yra pateikęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius.
Išleisti vaiką į mokyklą darosi vis brangiau
Kaip pastebėjo kaunietė, pabrango ne tik būtinosios kanceliarinės prekės, tokios kaip tušinukai ir sąsiuviniai, daugiau tenka mokėti ir už privalomas uniformas, kurios atsieina bent 100 eurų, ir pratybas, kurios taip pat gali kainuoti apie 100 eurų. Tenka pirkti ir kuprines, sportines aprangas bei kitas reikalingas priemones, kad moksleivis galėtų komfortiškai žygiuoti į mokyklą.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos oficialia informacija, sunkiau besiverčiančios šeimos gali gauti socialinę lengvatą mokyklinėms reikmėms ir nemokamą maitinimą. Ja pasinaudoti gali tie moksleiviai, kurių šeimoje vidutinės pajamos vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 235,5 Eur).
Prezidentūra siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą
Beje, praėjusią savaitę prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė pranešė, jog šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Šitaip esą būtų sumažinta našta gyventojams, kurie turi vaikų, juolab besirūpinantiems mažųjų išleidimu į mokyklas.
„Vaiko pinigus, kurie dabar yra, pastatoma prieš NPD, tai lengvatai, bet valstybėse galioja ir tas, ir tas. Labai svarbu suprasti – išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimos mokesčio lengvata skirta nelygybei mažinti ir bendrai vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, lengvatos įvedimas diskutuotinas, bet reikia numatyti, kiek ir iš kur bus paimta lėšų.
„Visi kiti pageidavimai didinti, gerinti išmokas ir pan. turėtų ateiti kartu su pajamų šaltiniu. Jeigu gerb. patarėja įvardins, kiek tai kainuotų biudžetui ir kartu pasiūlys, nes ji ekonomikos patarėja, iš kur galima tas lėšas paimti (…), būtų gerai pamatyti, kokį pajamų šaltinį į biudžetą patarėja nurodo tam, kad galėtume priemonę įgyvendinti“, – sakė ji.
Įvedus šias mokestines lengvatas tėvams šiek tiek palengvėtų finansinė našta, bet suvaldžius neteisėtas rinkliavas mokyklose ši našta sumažėtų dar ženkliau.
