Alerginės ligos – itin mįslingos, tad nenuostabu, kad jas gaubia daug klaidingos informacijos. Alergijos mažai pažįstamos ne tik visuomenei, bet ir nemažai daliai kitų sričių gydytojų, įsitikinusi alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Pasak jos, dažnu atveju specialistai skirtingus simptomus klaidingai įvardija alergija, dėl to ligų diagnostika, o kartu ir gydymas nueina klystkeliais. Ar alerginės ligos išgydomos, o gal įmanoma iš jų tiesiog „išaugti“? Artėjant liepos 8-ąją minimai Tarptautinei alergijos dienai patyrusi specialistė, remdamasi naujausiais moksliniais faktais ir ilgamete praktika, atsako į daugeliui rūpimus klausimus ir sklaido mitus apie alergines ligas.
Alergija gali pasireikšti ir po 5, ir po 10 metų
Alergija – tai nenormali ir nenormaliai aktyvi organizmo reakcija į tam tikrą alergeną. Tačiau, jei ji pasireiškia, tai jokiu būdu nereiškia, kad žmogaus imuninė sistema nusilpusi, rašoma „Expertmedia“ pranešime žiniasklaidai.
„Atvirkščiai – alergija yra pernelyg aktyvi, nesubalansuota imuninės sistemos reakcija, todėl sergant alergine liga nereikia dirbtiniais būdais stiprinti imuninės sistemos“, – sako gydytoja alergologė.
Po neįprasto maisto ar naujų vaistų vartojimo odai patinus ar ją išbėrus neskubėkite įtarti alergijos. Gydytoja pabrėžia, kad alergija yra reakcija, kuri vystosi palaipsniui: „Pirmo kontakto su alergenu metu alerginė reakcija nekyla. Visuomet reikia laiko, kad imuninė sistema „suprastų“, kad kuris nors baltymas jai nepatinka, o tada ji prieš tą baltymą ima gaminti specialius antikūnus ir vėliau, antro, dešimtojo ar net šimtojo kontakto metu gali pasirodyti alerginei ligai būdingi simptomai.“
Net jei vartojate kokius nors vaistus ar maisto produktus 5 ar 10 metų, nepatirdami jokių simptomų, bet kada gali pasireikšti alergija tam tikram baltymui.
Tam, kad diagnozuoti alerginę ligą, įprastai reikia laiko ir stebėjimo. Dažniausiai ji diagnozuojama esant kelioms sąlygoms: simptomų grupė, patvirtintas alergenas ir aiškus ryšys tarp alergeno poveikio ir simptomų atsiradimo.
„Vienas atskiras simptomas, pavyzdžiui, tik odos niežulys be bėrimo, arba tik čiaudulys, toli gražu nėra alerginės ligos patvirtinimas. Tokie simptomai būdingi daugeliui kitų ligų“, – atkreipia dėmesį gydytoja alergologė.
Alergija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje – alerginės ligos diagnozuojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Deja, prieš 30–40 metų alerginių ligų diagnostika dažnai būdavo netiksli, todėl vyresnio amžiaus žmonėms, įtariantiems alergiją, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir patikslins diagnozę.
Norint apsaugoti vaiką nuo alergijų, nereikia riboti jo mitybos
Pasak ilgametę patirtį turinčios gydytojos alergologės, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas apie kūdikiams ir mažiems vaikams būdingo atopinio dermatito ryšį su alergenais. Susirūpinę tėvai, siekdami išspręsti odos problemas, bando atrasti maisto alergenus ir panaikinti juos iš mitybos.
„Iš tiesų atopinis dermatitas retai susijęs su alergenu. Vaiko nereikėtų kankinti dietomis, riboti mitybos, atsisakyti karvės pieno, grūdų, ankštinių daržovių, nes tai ne tik teigiamai neveikia odos būklės, bet ir blogina kūdikio vystymosi spartą. Pasirinkę tokį modelį, netreniruojame imuninės sistemos, nesupažindiname jos su baltymais, kurie laikomi potencialiais alergenais. Todėl, jei vaikas ilgą laiką nevartoja tokių produktų, suaugęs jis gali išties tapti jiems alergiškas“, – įspėja gydytoja.
Pasak dr. A. Krisiukėnienės, neseniai paskelbto Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai iliustruoja, kokia žala gali būti padaryta specialiai vengiant tam tikrų maisto produktų.
Ilgą laiką JK buvo taikoma praktika vaikams, susiduriantiems su odos problemomis, griežtai neduoti tam tikrų maisto produktų, įskaitant žemės riešutus. Vaikai dažniausia jų paragaudavo tik apie 4–5 gyvenimo metus. Tyrimo duomenimis, to pasekmė – didelė suaugusių žmonių populiacija JK, kuri patiria gyvybei pavojingą alergiją žemės riešutams.
Apibendrinus tyrimo duomenis, kilo rekomendacijų banga esant atopiniam dermatitui, jeigu nėra patvirtintas konkretus alergenas, neriboti jokių maisto produktų. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikai gali išvengti alergijų nuo mažumės gaudami visų maisto produktų.
„Jei vaikui iki maždaug 4 metų buvo nustatyta alergija, pavyzdžiui, karvės pienui, galime pastebėti imuninės sistemos prisitaikymą prie šio baltymo“, – sako gydytoja. Visgi, jos teigimu, alergijos, nustatytos 4–6 metų vaikams, tik labai retais atvejais dingsta, arba kaip mėgstama sakyti – iš jų „išaugama“.
Vietoj draudimų – tinkamas informavimas
Jei visgi alergija vaikui patvirtinta, natūralu, kad tėvai siekia apsaugoti nuo alerginės reakcijos. Girdime atvejų, kai dėl vaiko alergijos, pavyzdžiui, žemės riešutams, viso darželio ar mokyklos prašoma nesinešti šio užkandžio. Kiek šis draudimas pasvertas, atsako gydytoja.
„Suprantama, tėvai saugo vaiką nuo galimų pasekmių, bet tokie griežti apribojimai veikia ir jo aplinką, ir patį vaiką. Nemanau, kad tai tinkama praktika. Visų pirma, vaikui turi būti jo negąsdinant paaiškinta, kaip elgtis, ką valgyti mokykloje, kokių produktų atsisakyti, net jei jo draugai pasiūlytų. Ugdymo priežiūros specialistai, tėvai turi žinoti ir mokėti, kaip atpažinti potencialiai pavojingą alerginę reakciją ir kokius veiksmus atlikti“, – pabrėžia dr. A. Krisiukėnienė.
Pasak vaikų alergologės, tokiems pacientams pradėta taikyti alergenų specifinė imunoterapija gali reikšmingai sumažinti grėsmingų sveikatai alerginių reakcijų tikimybę, pavyzdžiui, atsitiktinai suvalgius riešutų.
Toks gydymas rekomenduojamas ir sergantiems alerginiu rinitu, kai nustatytas įsijautrinimas žiedadulkėms, dulkėms, naminiams gyvūnams. Specifinės imunoterapijos metu imuninė sistema palaipsniui pripratinama prie tam tikro alergeno, todėl vaikas nebejaučia alerginei ligai būdingų simptomų.
Profesionaliai suvaldytos alerginės ligos netrukdo džiaugtis visaverčiu gyvenimu
Alergologė dr. A. Krisiukėnienė sako, kad ne visos alerginės ligos yra nuosprendis visam gyvenimui.
„Pavyzdžiui, sergant astma, bet laikantis rekomenduojamo gyvenimo būdo, paskirto gydymo, galima pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę. Labai dažnai pacientai norėtų iš gydytojo gauti stebuklingą piliulę, kuri jiems padėtų nekeičiant savo įpročių, gyvenimo būdo. Tačiau iš tiesų – kaip gyvenime, taip ir medicinoje – stebuklų nėra“, – atvirai sako gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad alerginės ligos yra lėtinės, ir, tikėtina, jog jos lydės visą gyvenimą. Todėl sergant jomis, labai svarbu atrasti gydytoją, kuris puikiai žinos jūsų sveikatos istoriją, su kuriuo, prireikus, galėsite pasitarti rūpimais klausimais, gauti patikimą pagalbą, profesionalių patarimų ir, žinodamas, kaip suvaldyti ligą, džiaugtis maksimaliai komfortišku, visaverčiu gyvenimu.
