Po daugelio metų klasiokę sutikęs ir artimus ryšius su ja užmezgęs 66 metų kaunietis Ervinas Celiešius moters gyvenimą pavertė pragaru – auka nuolat patirdavo žiaurius smurtinius išpuolius, kurių vienas baigėsi mirtimi.
Egzekucijos metu moteris buvo daužoma lazda, spardoma, apsvaigęs nuo alkoholio žudikas jai gulinčiai užšoko ant nugaros.
Kaunietei iš viso buvo suduoti net 38 smūgiai.
Žudikas jos kūną paslėpė krūmuose, kurį pareigūnai aptiko praėjus 4 dienoms nuo kraupaus nusikaltimo.
Nors E. Celiešius savo kaltę neigė, jo versijomis nepatikėjo nei teismai, nei teisėsaugos pareigūnai.
Tašką procese antradienį padėjo Aukščiausiasis teismas, atmetęs žmogžudžio skundą ir palikęs galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį – 14 metų ir 6 metų laisvės atėmimą.
Teismų verdiktuose pripažinta, kad auka buvo nužudyta kankinant ar kitaip itin žiauriai.
E. Celiešius aukos artimiesiems įpareigotas sumokėti bendrą 40 tūkst. eurų neturtinę žalą, tačiau vargu ar jis ją atlygins, nes niekur nedirba ir neturi jokio turto.
66 metų moteris buvo nužudyta 2020-ųjų balandžio 24-osios popietę – draugas ją užpuolė gatvėje. Žudikui nusikaltimo padarymo metu buvo 63 metai.
Smūgiai, pažeminimas, patyčios prieš moterį tęsėsi beveik dvejus metus iki nužudymo.
Kaunietė atsitiktinai susitiko su savo mokyklos laikų draugų E. Celiešiumi po ilgos pertraukos, netoli nuo savo namų. Tarp judviejų užsimezgė artimi santykiai, tačiau moteris draugyste džiaugėsi neilgai.
Smurtas prasidėjo praėjus vos mėnesiui, 2018 metų liepos viduryje. Tąsyk E. Celiešius jai smogė kietu buku daiktu į krūtinės sritį, sulaužydamas šonkaulį.
Vėliau jis dusyk trenkė aukai virduliu, mušdavo, jai buvo lūžę kaulai.
Iš viso iki nužudymo prieš moterį buvo smurtaujama mažiausiai 8 kartus, tačiau nepaisant besikartojančių nusikaltimų, teisėsaugos institucijos nesugebėjo laiku sutramdyti smurtautojo ir užkirsti kelio mirčiai.
Smurtiniai išpuoliai buvo įvykdyti 2018 metų liepos 13-14 dienomis, rugjūčio 17 dieną, 2019 metų sausio 28 dieną, vasario 7 dieną, balandžio 16 dieną, liepos 5 dieną, rugsėjo 4 dieną ir lapkričio 1-ąją. Tai – tik žinomi teisėsaugai atvejai, kuomet kaunietė dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigas.
Moteris, veikiausiai paveikta baimės, neretai gindavo skriaudiką, nutylėdavo, kad kenčia nuo jo smūgių. Pavyzdžiui, lūžus kojai ji savo dukrai tvirtino, jog susižalojo pati.
Kartais ji neslėpdavo nuo vaikų patirianti draugo smūgius, tačiau sakydavo, jog yra pati kalta.
Dukters tvirtinimu, po vieno sumušimų policijos pareigūnai komisariate jai pareiškė, jog ji negalinti rašyti pareiškimo, nes jei mama ir įtariamasis paneigs smurtą, bus traktuojama, kad dukra davė melagingus parodymus.
Tokie tendencingi pareigūnų išvedžiojimai primena akivaizdų nenorą atlikti savo tiesioginių pareigų, išsamiai ištirti atvejį – jei smurtautojas, kuris anksčiau jau buvo teistas, po besikartojančių moters sužalojimų būtų atsidūręs kalėjime, tragedijos būtų pavykę išvengti.
„Byloje užfiksuoti tik tie atvejai, dėl kurių buvo kreiptasi į ligoninę, o visa kita, įvairios mėlynės ir panašiai, tokių dalykų net nėra užfiksuota. Tai buvo tiesiog nuolatinė sužalojimų būsena“, – teisme pasakojo sukrėsta velionės dukra.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
