Atskleidė G. Skaistės ir S. Kairio lėšų ataskaitas: neįtikėtinus fokusus palaidos laikas? – Kas vyksta Kaune

Atskleidė G. Skaistės ir S. Kairio lėšų ataskaitas: neįtikėtinus fokusus palaidos laikas?

Lrytas.lt / Tadas Ignatavičius 2023/06/15 20:49
R. Danisevičiaus nuotr. / Lrytas.lt montažas

Trys į vadinamąjį čekiukų skandalą įsivėlę ministrai – 3 skirtingi sprendimai. Ar senaties terminas finansų ir kultūros strategams padės išvengti atsistatydinti turėjusios Jurgitos Šiugždinienės likimo?

Ingridai Šimonytei net ir apsisprendus likti Vyriausybės vadovo poste aistros dėl valdžios pamatus sudrebinusio savivaldybių lėšų taškymo skandalo nerimsta.

Visuomenininkui Andriui Tapinui, demaskuojančiam vis naujus pinigų švaistytojus, šią savaitę į talką atėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) jis paprašė įvertinti finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio atvejus.

Abu šie ministrai, kaip ir atsistatydinusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, anksčiau priklausė Kauno miesto savivaldybės tarybai.

Visi trys politikai dosniai sėmė tarybos narių veiklai kompensuoti skirtas savivaldybės lėšas. Kilus skandalui konservatorė J. Šiugždinienė buvo priversta trauktis iš ministro posto, nes neįstengė pagrįsti dalies savo išlaidų.

To padaryti negalėjo ir konservatorė G. Skaistė, todėl dalį gautų pinigų suskubo grąžinti, bet iš posto nepasitraukė. Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas S. Kairys nei atsistatydina, nei grąžina pinigus. Koks bus jų likimas?

Pasklido aiškūs signalai

Žlugus konservatorių lyderių idėjai paleisti Seimą premjerė pareiškė, kad Vyriausybė turėtų išlikti tokios pat sudėties kaip ir anksčiau.

Vis dėlto tiek iš opozicijos apkasų, tiek ir iš Prezidentūros rūmų ėmė veržtis svarstymai, kad skandalo paliestų ministrų atsakomybės klausimas vienaip ar kitaip esą turi būti išspręstas.

Prezidento patarėjas F. Jansonas viešai nusistebėjo, kad etikos prievaizdai vis dar nesureagavo į ankstesnius G.Nausėdos pasvarstymus, jog šio reikalo galėtų imtis VTEK.

Šalies vadovas anksčiau yra sakęs, kad, kilus klausimų dėl G. Skaistės ir S. Kairio išlaidų dirbant Kauno savivaldybės miesto taryboje, pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Prezidentas leido aiškiai suprasti, kad nemato šių ministrų būsimoje Vyriausybėje. Tiesa, kiek vėliau G. Nausėda pritilo.

Įvykiai – jau per seni

Tiesa, etikos prievaizdai bent kol kas niekur neskuba. VTEK vadovas Edmundas Sakalauskas svarstė, kad komisija gali ir nepradėti naujų tyrimų.

Kaip aiškino E. Sakalauskas, pagal įstatymą komisija esą netiria senesnių nei trejų metų atvejų, tai numato įstatymas.

G. Skaistė, I. Šimonytė / R. Danisevičiaus nuotr.

Beje, nuo VTEK sprendimo, ar nagrinėti G. Skaistės ir S. Kairio atvejus, priklausytų ir šimtų kitų savivaldybių tarybų narių pareigas ėjusių ar einančių politikų likimas bei karjera.

Ne vienas jų jau suskubo grąžinti galbūt neskaidriai naudotas biudžeto lėšas, kai kurių kitų laukia teisėsaugos tyrimai ir net baudžiamoji atsakomybė.

Tuo metu VTEK galėtų įvertinti, ar neskaidriai lėšas naudoję savivaldos politikai sąžiningai atliko savo funkcijas, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir savivaldybės turtu netarnybinei veiklai.

Aibė keistų sutapimų

Įtarimus dėl skaidraus biudžeto lėšų naudojimo gali būti sunku išsklaidyti ir G. Skaistei bei S. Kairiui.

„Lietuvos ryto“ gautos šių politikų lėšų naudojimo ataskaitos kelia ne mažiau abejonių nei J. Šiugždinienės ar kitų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymo sulaukusių tarybos narių.

Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais G. Skaistės ir S. Kairio teiktos ataskaitos stebuklingai sutampa, net kyla įtarimų, kad jas užpildė tas pats asmuo.

/ G. Skaistės išlaidų ataskaita

Antai 2016 metų balandžio–liepos mėnesiais abu buvę tarybos nariai pateikė išlaidų ataskaitą, pagal kurią jiems abiem turėjo būti išmokėta tokia pati suma – po 1362 eurus ir 42 centus.

Įdomu tai, jog sutapo ne tik galutinė išlaidų suma, bet vienodos buvo ir G. Skaistės bei S. Kairio išlaidos transportui – abu jie deklaravo tam išleidę po 716 eurų ir 6 centus.

Lygiai tokios pačios buvo ir politikų išlaidos telefono ir interneto ryšio paslaugoms – po 330 eurų ir 26 centus.

Mažai skyrėsi ir pašto išlaidos. Tarkime, G. Skaistė antrąjį 2016 metų ketvirtį pašto išlaidoms skyrė 126 eurus, S. Kairys – 120 eurų.

Beveik panašią sumą abu išleido ir kanceliarinėms išlaidoms: vienas – 190 eurų, kitas – 196 eurus.

/ S. Kairio išlaidų ataskaita

Panašūs stebuklai matyti ir šių politikų pateiktoje 2016 metų liepos–rugsėjo mėnesių ataskaitoje, kurioje abu nurodo turėję po 1360 eurų ir 74 centus išlaidų.

Tik šiuo atveju S. Kairys visus 74 centus priskiria prie telefono ir interneto ryšio išlaidų (330 eurų), o G. Skaistė centus padalija – 70 centų nurodo prie 330 eurų siekiančių telefono ir interneto ryšio išlaidų, o 4 centus – prie 730 eurų transporto išlaidų.

Ne mažiau keistai atrodo ir ataskaitoje nurodytos abiejų dabartinių ministrų išlaidos kanceliarinėms prekėms ir pašto paslaugoms. G. Skaistė pažymi, kad jos pašto išlaidos siekė 200 eurų, o kanceliarinės – 100 eurų. Tuo metu S. Kairys nurodo atvirkščiai – 100 eurų esą išleido paštui, o 200 eurų – kanceliarinėms reikmėms.

Nukopijavo Kauno modelį

Tokių keistenybių buvusiose dabartinių ministrų ataskaitose gausu, tačiau ne viską šiandien gali paaiškinti ir jas pildžiusieji.

S. Kairys apskritai neatsakė, ar pats pildydavo ataskaitą.

S. Kairys / M. Patašiaus nuotr.

Ministras taip pat pažymėjo, kad buvo sukurtas tam tikras mechanizmas, kaip buvo tikrinamos tarybos narių pateiktos ataskaitos. Politikas aiškino, kad per aštuonerius metus jam irgi esą yra tekę tikslinti teiktas ataskaitas.

Tuo metu aiškindamas į akis krintančius sutapimus jo ir G. Skaistės ataskaitose S. Kairys svarstė, jog taip galėjo atsitikti dėl to, kad išlaidų tarybos nario veiklai esą galėjo būti daugiau, nei tuo metu savivaldybė kompensuodavo.

„Kai žiūri į dalykus, kurie buvo prieš dešimt metų, visų smulkmenų negali prisiminti. Be to, nežinau ir neanalizavau kitų tarybos narių ataskaitų, todėl man dabar sunku pakomentuoti“, – į detales nesileido 2011–2019 m. tarybos nariu buvęs S. Kairys.

Tačiau ministras pripažino, kad Kauno savivaldybėje buvusi tvarka nebuvo teisinga.

„Dėl to niekas nesiginčija“, – sakė liberalas.

Vis dėlto jis nusistebėjo, kad šią savaitę Seimo priimta nauja savivaldybių tarybų narių atlygio tvarka buvo faktiškai nukopijuota nuo buvusios Kaune, kuri sulaukė ypač daug kritikos.

Neišpirkinės nuodėmių

Pats S. Kairys, skirtingai negu G. Skaistė, negrąžino pinigų savivaldybei ir to daryti neplanuoja: „Nenoriu lenktyniauti, kas už mažesnę sumą dabar išsipirks savo nuodėmes.“

S. Kairys, J. Šiugždinienė / R. Danisevičiaus nuotr.

Politikas įsitikinęs, kad ši problema neturėtų būti sprendžiama pinigais, taip tarsi pripažįstant kaltę: „Aš nesijaučiu kaltas, nes elgiausi pagal Kaune priimtą reglamentą ir savivaldybės sprendimus, kuriuos derino teisininkai, neprieštaravo Vyriausybės atstovai, kontrolieriai. Gal galėjau siūlyti kokius kitus sprendimus, bet to nepadariau.“

Nors ministras priekaištavo, kad tarybos narių istorijos vertinamos selektyviai, vis dėlto jis nemano, jog šioje istorijoje tašką galėtų padėti VTEK.

Anot S. Kairio, tai ne šios komisijos funkcija: „Nesijaučiu padaręs ką nors neteisėta. Taip, tenka apgailestauti, kad ir man tenka murdytis šiame skandale, bet to reikia, jei norime keistis ir pakeisti savivaldą, grąžinti pasitikėjimą ja.“ Jei neatsistatydins, ar jam nebus uždarytos Prezidentūros durys?

„Mano sektoriuje yra tiek muziejų, teatrų, galerijų ir tiek kultūrinio vyksmo, kad aš turiu kur vaikščioti“, – juokėsi kultūros ministras ir pabrėžė, kad jam ypač svarbus premjerės pasitikėjimas.

Papildė miesto biudžetą

G. Skaistė Kauno miesto tarybos narė buvo nuo 2009 metų iki tada, kai 2016 metais buvo išrinkta į Seimą. Konservatorė gegužės pradžioje nusprendė grąžinti dalį jai išmokėtų lėšų.

Už šalies biudžetą atsakinga ministrė vieną savaitgalį apskaičiavo, kad galėtų pagrįsti tik maždaug 80 proc. ankstesnių tarybos nario išlaidų, kurių didžiąją dalį sudarė išlaidos degalams ir pašto paslaugoms.

„Likusiai daliai, kuri mokėta grynaisiais, įrodymų neturiu, nes 7–8 metų senumo čekių neišsaugojau.

Suprasdama, kad be įrodymų negaliu pagrįsti dalies savo tuometinių išlaidų, apsisprendžiau tą sumą pervesti Kauno miesto savivaldybei“, – tada pranešė 14 tūkst. eurų suma miesto biudžetą papildžiusi G. Skaistė.

Seimas įteisino fiksuotą atlygį tarybų nariams

Kilus skandalui dėl neskaidraus lėšų naudojimo savivaldybėse parlamentarai suskubo lopyti įstatymo spragų.

Seimas ypač vieningai (116 Seimo narių buvo „už“, 2 „prieš“, 9 susilaikė) antradienį priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios įteisina fiksuotą tarybų narių atlygį.

S. Kairys / R. Danisevičiaus nuotr.

Nuo liepos visi tarybų nariai gaus penktadalį mero algos (nuo 640 eurų iki 805 eurų atskaičius mokesčius), už kurią nereikės atsiskaityti. Komitetų vadovai dar gaus ir 20 proc. siekiančius priedus, o jų pavaduotojai – 10 proc. priedus.

Tokį žingsnį parlamentarai žengė turėdami ir savų interesų. Parlamento užkulisiuose jau kalbama, kad kitu žingsniu turėtų būti atsisakoma Seimo narių išlaidų parlamentinei veiklai kontrolės.

Vis dėlto Seimo sprendimas kelia abejonių dėl jo konstitucingumo.

Naująją tvarką ypač kritikavo Seimo Antikorupcijos komisijai anksčiau vadovavęs dabartinis Joniškio meras V. Gailius: „Susikombinuodavo vieną, antrą, trečią baką (degalų. – Red.). Dabar jiems į kiemą atvešime statinę.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA