Paspirtukininkų traumos žiaurios ir vis dažnesnės: imsis griežtų ribojimų | Kas vyksta Kaune

Paspirtukininkų traumos žiaurios ir vis dažnesnės: imsis griežtų ribojimų

delfi.lt / Indrė Jurčenkaitė 2023/05/13 14:41
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

„Paspirtukininkų patirtos traumos savo sunkumu gali prilygti motociklo ar automobilio avarijos pasekmėms“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos gydytojas Andrius Černauskas. O susižalojusių, pasak jo, kiekvienais metais vis daugiau: „Taigi imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti šią tendenciją, tikrai reikia, ir kuo greičiau.“

Šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme tokie įrenginiai kaip paspirtukas su varikliu arba elektrinis paspirtukas apskritai neminimi, važiavimas specifiškai jais nėra reglamentuotas. Tokie paspirtukai traktuojami kaip motoriniai dviračiai, o jų vairuotojams galioja tie patys reikalavimai kaip ir dviračių vairuotojams.

Reaguodami į susižalojančių paspirtukininkų mastą ir patiriamų traumų rimtumą, Seimo nariai iš skirtingų opozicinės ir valdančiosios frakcijų Julius Sabatauskas ir Andrius Bagdonas užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti taisykles keliaujantiems paspirtuku.

Nesutaria dėl šalmų ir važiavimo šaligatviu

Politikų užmojai skiriasi.

Daugiausia diskusijų kelia J. Sabatausko siūlymas drausti elektrinių paspirtukų vairuotojams važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais, o tai reiškia, jog jie turėtų judėti važiuojamąja kelio dalimi ir dviračių takais, bei siūlymas visiems paspirtukų vairuotojams privalomai dėvėti šalmą.

A. Bagdonas šiais klausimais turi kitą požiūrį.

Andrius Bagdonas / DELFI, A. Ufarto nuotr.

Jo nuomone, šalmą privalomai turėtų dėvėti tik nepilnamečiai asmenys, o pilnamečiams jis būtų rekomenduojamas. Taip pat paspirtukų vairuotojams, politiko matymu, turėtų būti leidžiama važiuoti šaligatviais ir iš esmės draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai.

„Jeigu išbrauksime visus pėsčiųjų takus, tai reikš, kad visus paspirtukų vairuotojus nuo 14 metų, jeigu nėra dviračių tako, infrastruktūra mieste ar gyvenvietėje neįrengta, mes iš esmės pasiunčiame į gatves, kur važiuoja automobiliai. Man atrodo, taip mes tikrai padidintume eismo įvykių skaičių, o miestuose padarytume spūstis“, – vertino jis.

Politiko nuomone, paspirtukų, kurių galia nėra didelė, vairuotojams reikėtų leisti judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais, o pėsčiuosius būtų galima lenkti ne didesniu kaip 7 km/h greičiu.

Už tai, kad šalmai būtų privalomi visiems paspirtukų vairuotojams, pasisako ir medikai. Tačiau A. Bagdonas aiškino, kad mažos galios paspirtukus vairuojantys asmenys taip smarkiai nesusižaloja.

Nepilnamečiai tvarką apeina

„Mes norime atskirti negalingus <...> paspirtukus – iki 0,5 kW galios, kurie galėtų važiuoti iki 25 km/h greičiu. Statistiškai važiuojant tokiu greičiu nutinka labai nedaug rimtesnių įvykių, kai asmuo susižaloja stipriai.

Bet yra kitokių paspirtukų, kurie gali išvystyti ir 70, ir 80 km/h greitį, ir tokius mes prilygintumėme motorinėms transporto priemonėms. Jiems būtų keliami visai kitokie reikalavimai – privalomi šalmai, jokio važiavimo pėsčiųjų taku. Reikalavimai – tokie, kaip ir motorinėms transporto priemonėms, kitaip tariant, mopedams“, – sakė A. Bagdonas.

„O vaikams ir paaugliams iki 18 metų, kaip aš minėjau, dėvėti šalmus būtų privaloma“, – pridūrė jis.

Ar tai reiškia, jog šalmus nepilnamečiams turėtų suteikti ir paspirtukų dalijimosi paslaugas teikiančios įmonės?

Elektriniai paspirtukai / R. Tenio nuotr.

A. Bagdonas tikino, jog tokiais paspirtukais legaliai gali naudotis tik pilnamečiai asmenys, tačiau nepilnamečiai tvarką esą apeina.

„Panašu, kad nepilnamečiai pasinaudoja tėvų kortelėmis, kitais dokumentais ir išsinuomoja transporto priemonę – taip pažeidžia Kelių eismo taisykles. Šiandien tokias transporto priemones galima nuomotis tik pilnamečiams.

Bet jeigu būtų sudaryta galimybė tokią transporto priemonę nuomoti nuo 14 metų, žinoma, jiems būtų privalomas šalmas – arba nuomotojai turėtų pasirūpinti, kad šalmas būtų, arba pats asmuo, kuris nuomojasi“, – kalbėjo parlamentaras.

Mano, kad policija su užduotimis susidoros

Policija, jo įsitikinimu, turėtų griežčiau kontroliuoti nelegaliai paspirtukais besinaudojančius jaunuolius, kurie esą dar ir važinėja nesaugiai – ant paspirtuko sulipa po du ar tris.

Policijai, įtvirtinus pakeitimus, reikės kontroliuoti ir tuos paspirtukininkus, kurie turi galingas transporto priemones ir privalo dėvėti šalmus. Ar ši užduotis – atskirti, kuriems reikia šalmo, o kuriems ne, – bus lengva?

A. Bagdono įsitikinimu, policija su užduotimi susidoros.

„Yra transporto priemonių, kurios, akivaizdžiai matyti, prilygsta keturračiui, motorinei transporto priemonei. Tai – galingas elektrinis paspirtukas, kur susėdę gali važiuoti net du asmenys, o šiandien jis prilyginamas tiesiog paspirtukui.

Šiuos dalykus atskyrus, manau, policijai būtų lengviau kontroliuoti, ir jeigu transporto priemonė yra galingesnė nei 1 kW <...>, tuomet šalmą dėvėti būtų privaloma. Jeigu priemonė ne tokia galinga, turbūt tai akivaizdžiai būtų galima pamatyti: važiuoja iki 25 ar iki 20 km/h, tai yra standartinis dviračio greitis“, – dėstė politikas.

Jis pasakojo, kad jo ir J. Sabatausko pataisos bus sujungtos ir keliaus į Seimo posėdžių salę.

„Įstatymo projektas visgi turi pasiekti posėdžių salę, gana ilgai buvo vilkinamas“, – teigė A. Bagdonas.

Važiavimas galingu paspirtuku – tik su pažymėjimu

Delfi kalbintas J. Sabatauskas pripažino, kad išsiskiriančių nuomonių dėl privalomo šalmų dėvėjimo ir dėl važiavimo šaligatviu buvo, bet esą „jau yra bendras suderintas variantas“.

Šalmus, anot politiko, privalomai reikėtų dėvėti nepilnamečiams ir visiems, judantiems važiuojamąja dalimi.

Planuojama, kad bendrai paspirtukininkai galės važiuoti dviračių takais, o jei tokių nėra, – ir važiuojamąja kelio dalimi.

Susitarta, anot J. Sabatausko, ir dėl to, kad galingesnius (daugiau nei 0,5 kW galios) ir greitesnius (važiuoja greičiau nei 25 km/h) paspirtukus turintiems galiotų griežtesni reikalavimai.

„Jie turės pereiti specialias procedūras, kurios vadinamos atitikties įvertinimu. Ir kai tai bus atlikta, bus nustatyta, kokiai kategorijai priklauso transporto priemonė <...>. Gal tai bus mopedų arba motociklų kategorija, – yra ir tokių [paspirtukų], kurie važiuoja 90 km/h, nesvarbu, kad savo konstrukcija jie panašūs į tuos pačius paspirtukus“, – pasakojo J. Sabatauskas.

Julius Sabatauskas / ELTA nuotr.

„Jeigu bus nustatyta, kad tai – galingesnė transporto priemonė, tada vairuotojas turės apsidrausti <...>, atlikti techninę apžiūrą ir registraciją. Su registracija įgyjama teisė važiuoti automobilių keliais, tačiau, aišku, tas vairuotojas jau privalės turėti atitinkamą pažymėjimą.

Jeigu pardavėjas parduoda tokią transporto priemonę, jis turės raštu įspėti pirkėją, kad jo perkama transporto priemonė privalės įvykdyti tokius reikalavimus“, – toliau dėstė parlamentaras.

Važiuoja išgėrę

Kalbėdamas bendrai, jis teigė, kad žmonės paspirtukus traktuoja kaip pramogą, nors to daryti esą nereikėtų.

„Žmonės jau daugmaž supranta, kad važiuoti į barą automobiliu negali, bet paspirtuku iš baro grįžta dažnai. Vadinasi, jie važiuoja išgėrę“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Ar policijos taikoma paspirtukininkų kontrolė turėtų būti geresnė?

Politikas svarstė, kad dabar, kai galingi paspirtukai neregistruojami, ją užtikrinti sunku.

„Daromi reidai vakarais, savaitgaliais dėl neblaivumo, <...> bet visais atvejais, kas susiję su eismo saugumu, pagrindinis dalykas – žmonių mąstymas. Reikia keisti mąstymą, požiūrį į tą transporto priemonę, kad tai nėra tik pramoga“, – komentavo J. Sabatauskas.

Tai, kad paspirtukininkai vairuoja būdami apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, patvirtino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.

Gydytojas: apsaugos priemonės galėtų išgelbėti gyvybę

Bendrai, anot jo, susitraumavę paspirtukininkai nėra linkę pasakoti, kaip susižalojo, o kartais to negali padaryti dėl fizinės būklės.

„Susižaloję pacientai nelinkę dalintis savo istorijomis, o sunkių traumų patyrę pacientai dažnai jomis dalintis tiesiog negali dėl fizinės būklės.

Visgi pastebime, kad dažniausiai paspirtukininkai patiria traumų, nes nesilaiko saugaus greičio ir kelių eismo taisyklių, staigiai išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį nesustoję ir neapsidairę, lenda priešais automobilius ar laviruoja aplink juos, nepraleidžia pėsčiųjų, paspirtuku važiuoja dviese ar net trise, vairuoja apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų.

Be to, elektrinių paspirtukų vairuotojai nedėvi apsaugos priemonių – šalmo, kelių ir alkūnių apsaugų, – kurios padėtų sušvelninti traumas, o kai kuriais atvejais net galėtų išgelbėti gyvybę“, – Delfi komentavo medicinos gydytojas.

Jis pasakojo, kad nuo šių metų pradžios iki gegužės 8-osios į RVUL Skubios pagalbos skyrių jau kreipėsi 88 pacientai, kurie susižalojo važiuodami elektriniais paspirtukais.

„Paspirtukininkai dažniausiai patiria įvairių kūno dalių nubrozdinimų, sumušimų, rankų ir kojų kaulų lūžių, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimų ar plyšimų.

Dažnai pasitaiko veido ir žandikaulio traumų, tai veido audinių sužalojimai, išmušti dantys, lūžę žandikauliai, skruostikauliai, nosikauliai, akiduobių sienų lūžiai ir galvos dalių sumušimai, nubrozdinimai, žaizdos, net smegenų sutrenkimai (sukrėtimai).

Elektrinių paspirtukų vairuotojų traumų būdingas bruožas – sužalojimai neapsiriboja viena kūno sritimi, pasitaiko daugybinių lūžių“, – vardijo A. Černauskas.

Avarijos baigiasi ir mirtimi

Rimčiausios paspirtukininkų patiriamos traumos – galvos ir stuburo.

„Laimė, tokių traumų – mažiausiai“, – pažymėjo gydytojas.

Būna atvejų, kai paspirtukininkų avarijos baigiasi mirtimi.

„Mano rimčiausia matyta trauma važiuojant paspirtuku – kraujavimas dviejose vietose tarp galvos smegenų dangalų, smegenų sumušimas, 3 slankstelių lūžis, blauzdikaulio lūžis ir kelių šonkaulių lūžiai. Visas šias traumas patyrė vienas pacientas tuo pačiu metu.

O šiemet sunkiausias paspirtukininko atvejis skyriuje – ypač sudėtinga galvos trauma (kaukolės lūžiai, kraujavimas ir kt.), deja, pasibaigusi paciento mirtimi“, – pasakojo A. Černauskas.

Paspirtukininkų patirtos traumos, pasak jo, savo sunkumu gali prilygti motociklo ar automobilio avarijos pasekmėms:

„Šiais metais pasitaikė atvejų, kai avariją patyręs motociklininkas iš Skubios pagalbos skyriaus buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, o susižalojęs paspirtukininkas gydytas reanimacijoje.“

Matant susižalojusiųjų mastą, A. Černausko įsitikinimu, būtina imtis veiksmų ir sugriežtinimų.

„Pastaruosius kelerius metus matome elektrinių paspirtukų vairuotojų traumų augimą, ir tai kelia nerimą tiek Skubios pagalbos, tiek kitų ligoninės skyrių kolegoms. Taigi imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti šią tendenciją, tikrai reikia, ir kuo greičiau, – teigė jis. – Privalomas apsaugų dėvėjimas, ribojamas elektrinių paspirtukų greitis, draudimas važiuoti keliems žmonėms vienu paspirtuku, baudos už kelių eismo taisyklių nesilaikymą galėtų prisidėti prie situacijos gerėjimo.“

Besinaudojančių vis daugiau

Su tuo, kad pokyčių reikia, teigė sutinkantis ir paspirtukų dalijimosi paslaugą teikiančios „Bolt“ operacijų vyr. specialistas Benas Jurlovas.

Minėta paslauga pradėta teikti 2019 metais Vilniuje ir nuo tada išpopuliarėjo.

„Nuo to laiko kelionių skaičius nuosekliai auga kiekvienais metais, o paslauga teikiama jau 14 šalies miestų“, – teigė B. Jurlovas.

„Manome, kad paspirtukai jau tapo neatsiejama Lietuvos miestų dalimi, todėl natūralu, kad atėjo laikas apibrėžti mikromobilumo priemones ir nustatyti jų naudojimo taisykles atskirai nuo dviračių“, – pažymėjo jis.

B. Jurlovas tikino teigiamai vertinantis visuomenėje ir parlamente kilusias diskusijas apie elektrinių paspirtukų saugumą, „Bolt“, pasak jo, savo viziją dėl to pateikė ir įstatymų kūrėjams.

„Esame pasiruošę teikti savo konsultacijas ir ateityje“, – pridūrė atstovas.

Jis tikino teigiamai vertinantis ir Seime ruošiamus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus.

Verslininkai pakeitimus vertina palankiai, žada laikytis

„<...> Esame pasirengę būti pagrindiniu jo įgalintoju: svarbiausias dalykas yra greičio mažinimas iki 20 km/h. Mūsų paspirtukų greitis gali būti apribotas centralizuotai – tai iki minimumo sumažina sunkių traumų tikimybę.

Apskritai, kiekvienas siūlymas efektyvus tiek, kiek realus jo įgyvendinimas. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kaip būtų užtikrinama gyventojams priklausančių paspirtukų atitiktis naujiems KET reikalavimams“, – pažymėjo B. Jurlovas.

Saugesniu važiavimu paspirtukais, pasak jo, rūpinasi ir pati įmonė.

„Praėjusiais metais buvo įdiegta važiavimo dviese prevencijos sistema – ji leido reikšmingai sumažinti šių pažeidimų skaičių. Sistema, užfiksavusi staigų vairuotojo svorio pokytį, siunčia perspėjimą į programėlę.

Išanalizavę vien sostinės duomenis, pamatėme, kad tokio elgesio nebekartoja 40–60 proc. vartotojų skirtingais mėnesiais – tai veikia efektyviau už egzistuojančias baudas.

Jeigu matome, kad pažeidimas kartojasi, kalbamės su vartotoju, jeigu nepadeda ir tai – blokuojame jo prieigą prie platformos laikinai arba visam laikui, – pasakojo B. Jurlovas. – Apskritai, kalbant tiek apie šį pažeidimą, tiek apie kitus, reikia turėti omenyje, kad „Bolt“ kelionių kiekiai vis dar auga kiekvienais metais. Tai reiškia, kad didelė dalis vartotojų visada yra naujokai.

Elektriniai paspirtukai / DELFI, A. Ufarto nuotr.

Matome, kad laikui bėgant paspirtukininkai įgunda, tampa atsargesni ir įgyja daugiau žinių. Pavyzdžiui, jau anksčiau pastebėjome, kad paspirtukininkai važiuoja dviese, nes tiesiog nežino, kad tai draudžiama.“

Patys imasi riboti greitį

Siekiant užtikrinti saugumą ir nelaimingų įvykių prevenciją, pasak atstovo, yra keli svarbiausi dalykai – važiavimo greitis, edukacija, žmonių sąmoningumas.

„Pirmiausia, greitis – jį turėtų protingai rinktis visi paspirtukininkai, ne tik „Bolt“. Mes savo ruožtu galime ir ribojame greitį centralizuotai. Net nelaukdami įpareigojimo įstatymu, diegiame greičio ribojimo zonas miestų senamiesčiuose bei tose vietose, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas.

Antra – edukacija. „Bolt“ technologijos fiksuoja kai kuriuos pavojingus veiksmus – tai leidžia suvaldyti ne pavienius, o visus sistemos užfiksuotus atvejus.

Trečia, neturėtų likti abejinga ir pati visuomenė. Pamačius pavojingą elgesį rekomenduojame apie tai pranešti mūsų programėlėje – dažniausiai mes gebame nustatyti pažeidėją. Kalbamės su jais ir stebime, ar nusižengimai nesikartoja, priešingu atveju blokuojame prieigą prie platformos laikinai arba visam laikui“, – komentavo B. Jurlovas.

Važinėjimą paspirtukais reglamentuojančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti antradienį.

Be minėtų pakeitimų, jomis planuojama uždrausti paspirtukų vairuotojams važiuoti per perėjas, vežti keleivius, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones, būti velkamiems kitų transporto priemonių, važiuoti automagistralėmis, greitkeliais ir kita.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA