Sėkmė prognozuojama V. Matijošaičiui, o kaip rinkimuose seksis jo komandai? - Kas vyksta Kaune

Sėkmė prognozuojama V. Matijošaičiui, o kaip rinkimuose seksis jo komandai?

Dainius, Šarūnas, Visvaldas Matijošaičiai / R. Tenio nuotr.

Žinia, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis nusprendė trečiai kadencijai siekti savivaldybės vadovo posto, niekam nebuvo netikėta. Todėl penktadienį, po to, kai apie tai savivaldybės administracija išplatino užsienyje atostogaujančio mero pareiškimą, bent keli įvairių redakcijų žurnalistų kalbinti politologai patikino, jog galima V. Matijošaičiui prognozuoti pergalę tiesioginiuose mero rinkimuose, kurie vyks ateinančių metų kovo 5-ąją. Tik suabejota, ar jam ir šįsyk pavyks konkurentus įveikti triuškinančiu skirtumu, kaip pavyko 2019-aisiais.

Per LRT radiją kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas sakė: „šį kartą V. Matijošaičiui Kauno mero rinkimuose gali prireikti antrojo turo, bet nematyti varianto, kad jis galėtų nelaimėti“.

„Vieningieji“ virsta „sėkmingaisiais“

Šiais laikais, kai kiekvienas 16-metis ar jo bendraamžė gali išsižadėti tėvų duoto „prigimtinio“ vardo ir pavardės bei pasivadinti kitaip, nieko nestebina žinia, jog savo pavadinimus keičia ilgiau arba trumpiau veikiančios organizacijos. Juolab, kad taip pasielgti nurodo pasikeitę teisės aktai. Kaip tik jie nustatė kitokias taip vadinamų visuomeninių komitetų registravimosi bei dalyvavimo rinkimuose į savivaldybių tarybas sąlygas. Organizacijų bei juos atstovaujančių rinkimų komitetų pavadinimai nebegali sutapti.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, kad iki naujų savivaldos rinkimų likus vos keliems mėnesiams, „prekinį vardą“ pasikeitė daugiau nei prieš dešimtmetį dabartinio Kauno mero V. Matijošaičio suburta iš jam pavaldžių versle asmenų, kaimynų, buvusių bendramokslių visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“. Ne vienerius metus ši vos per šimtą narių iš pradžių turėjusi organizacija gana aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, – rengė spaudos konferencijas, akcijas, buvo atvira kauniečiams, kurie ja patikėjo ir ne sykį didžiumai „vieningųjų“ suteikė progų parodyti, ką sugeba, išrinkdami juos į miesto savivaldybės tarybą.

Spaudos konferencija apie 2016-ųjų metų miesto planus / Archyvo nuotr

Nors organizacija dabar jau retai „išeina į viešumą“, tuo pačiu, „Vieningo Kauno“, vardu pavadintas komitetas nuo praėjusių rinkimų (2019-ųjų pradžioje) turi absoliučią daugumą Kauno miesto savivaldybės taryboje. Galimai gerais rezultatais „vieningieji“ džiaugsis ir po 2023-ųjų kovo 5-ąją įvyksiančių naujų savivaldybių tarybų rinkimų.

Komitetas dalyvauti rinkimuose nusiteikęs tuo pačiu vardu, nors jo „motininė“ organizaciją savo ankstesnį pavadinimą jau pakeitė iš „Vieningo“ į „Sėkmingą Kauną“. Žodžiu, panelė – ta pati, tik suknelė kita. Dabar beliks dėti pastangas, kad iki rinkimų visi „vieningųjų“ simpatikai įsitikintų: būtina balsuoti už „sėkmingųjų“ organizacijos atstovus. Neabejotinai, kandidatų sąraše rinkėjai aptiks jos branduolį.

Kaip bebūtų, savi marškiniai – arčiau kūno

Nesinori kartoti, ką politikų „nedraugai“, gal konkurentai, apie juos komentaruose rašo, nes pakankamai daug pagyrų prirašo ir draugai, bendraminčiai ar pavaldiniai. Pastarieji ypač suaktyvėja prieš rinkimus, padėdami rinkėjams „susiformuoti teisingą nuomonę“. Kad sėkmė kandidatams būtų garantuota.

Na, taip, kaip ir partinėse ar kitose į politiką nusitaikiusiose organizacijoje ir tarp „vieningųjų“ yra sėkmingų bei nesėkmingų narių. Bet sėkmingų, tikėtina – daugiau. Kai kam veikla taryboje, kad ir viešumoje niekam nepasireiškiant „dėl miesto gerovės“, neabejotinai – naudinga, kadangi padėjo įsitaisyti dirbti savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Ir nieko čia naujo, – taip buvo ir kai „vieningaisiais“ miesto valdžioje „nekvepėjo“. Kažkam priklausymas miesto politikų ratui (o ypač, kai artimasis – Kauno pirmasis asmuo, o ne koks savivaldybės bibliotekos darbuotojas) naudos atneša platesnėmis galimybėmis įsigyti sklypų tokiose vietose, kur statybos dešimtmečiais nebuvo leidžiamos. Kai kam politinė veikla padeda plėsti pažinčių ratą, gauti užsakymų, tarkim, greta kitos tarnybos turimame šeimos versle. Arba – finansinį parėmimą, organizuojant kokį renginį. Netgi, – oficialiai, laikantis įstatymų, „susiveikti“ programinių savivaldybės biudžeto lėšų asmeniniam ar nuosavos firmos NT paremontuoti, jei tik tą turtą galima priskirti paveldui.

P.Mačiulis ir V.Matijošaitis / Archyvo nuotr.

Svarbi ir politinė karjera, tai yra, galimybė matyti perspektyvą, kurios pradžia – savivaldoje. Pavyzdžiui, vienas iš buvusių Kauno mero pavaduotojų, buvęs „Vieningo Kauno” narys, nuo jo prieš keletą metų „atšlijęs“, jau senokai darbuojasi vyr. patarėju Prezidentūroje. Tačiau kiti du buvę „Vieningo Kauno“ organizacijos direktoriai šiuo metu yra Kauno vicemerai, – vienas jų šias pareigas gavo net nespėjęs įgyti VDU bakalauro diplomo.

Spaudos konferencija savivaldybėje
Spaudos konferencija savivaldybėje / Archyvo nuotr.

Tiesa, kai kas iš ne taip seniai sėdėjusių greta mero V. Matijošaičio ignoravo rinkėjų pasitikėjimą bei tyliai atsisveikino ir su Kauno savivaldybe, ir su „Vieningu Kaunu“ ar su turėtomis gan aukštomis pareigomis mero šeimos versle. Tačiau vieną politinio pasitikėjimo figūrą iš mero pašonės šiemet netikėtai patraukė teisėsauga. Pavasarį savivaldybėje neliko įtariamuoju pavadinto „Vieningo Kauno“ organizacijos nario Viliaus Šiliausko, kuriam prieš 4 metus, 2018-ųjų lapkritį buvo patikėtos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos. Apmaudu, bet nesinori tikėti, kad tik dėl to vieno susikompromitavusio valstybės tarnautojo kažkam kilo noras pašaipiai pavadinti Kauną – Lietuvos korupcijos sostine. Tikrai, tai – ne kauniečių darbas taip „prasivardžiuoti“…

V. Šiliauskas / Archyvo nuotr.

Lyderiui svarbi ir sava „masuotė“

Sutikime, kad merui šįsyk reikėjo daugiau laiko apsispręsti „ar lipti į tą pačią valtį“ trečią kartą. Ne tik dėl smukusių asmeninių reitingų, bet ir dėl būsimų galimybių valdant savivaldybę. Pagal įstatymą kiekvienas Lietuvos meras turės paisyti savosios savivaldybės tarybos, kurios nariu ateityje nebebus, nuomonės. Jei taryboje daugumą turės „ne savi“, gali kilti konfliktai, sprendžiant net ir nelabai reikšmingus miestui klausimus. Galimi prieštaravimai mero valiai. O šito tikrai nė vienas meras nenorės.

Iki šiol tiek „Vieningo Kauno“ komiteto, tiek dar neseniai taip pat besivadinančios organizacijos narių sąrašuose buvo galima aptikti tų pačių pavardžių. Tikriausiai, žadama ir ateityje išlaikyti branduolį. Tik gyvenimas rodo, kad dauguma buvusių kandidatų po sėkmingų jiems rinkimų savivaldybės taryboje (lygiai kaip ir Seime) taip ir lieka „masuote“, svarbu, – paklusnia.

Kokios firmos pagrindu Kaune „vieningujų: organizacija buvo įkurta, – niekam ne paslaptis. Ką konkrečiai kiekvienas iš išrinktųjų nuveikė kauniečių labui, tarkim, per pastaruosius keletą metų (ankstesni rinkimai buvo 2019-aisiais) – neturi reikšmės? Kauniečiai balsuos ir nesigilins, ar jiems reikia dar žaisti „reitingavimą“. Svarbu, kieno pavardė bus kandidatų sąrašo viršuje komiteto, kurio pavadinimas lieka tas pats, – “Vieningas Kaunas“.

Komitetą sudaranti organizacija irgi neaiškina rinkėjams, kodėl keičia savo pavadinimą, jai svarbu – nauja pergalė rinkimuose. Todėl ir metamas į politinę rinką naujas vardas „Sėkmingas Kaunas“, neabejojant, kad daug sykių reklamose pakartotas, jis tikrai atneš dar didesnę sėkmę? O gal tikima, jog kažkam ir savo veiklos turiniu organizacija atrodys kaip nauja? Nors, kaip jau informavo portalas „Kas vyksta Kaune“, spalio 11 d registruotos ne pelno siekiančios organizacijos įstatai (atnaujinti tą pačią dieną) skelbia tokius pirminius tikslus: „rūpintis Kauno gerove, spręsti savivaldos problemas ir kurti geresnį Kauną, taip pat suteikti galimybę savo sričių profesionalams miestiečiams dirbti Kauno labui“.

„Vieningumo“ šaknys Kauno savivaldybės politikoje šaknys yra gan senos

Štai, 2000 m. balandžio 12 d. bendradarbiavimo sutartyje, kurią pasirašė tų metų kovo 19 d. išrinkti naujos Kauno miesto tarybos atstovai iš Naujosios bei iš Lietuvos laisvės sąjungų, sutarta „vieningai balsuoti bei bendrai veikti, formuojant Kauno miesto vadovybę“. Vieningai veikti žadėta ir vadovybę „suformavus“, tik kažkaip vėliau išsiskyrė ir politikų siekiai, ir interesai. Prisiminkim, tada iki tiesioginių mero rinkimų įvedimo Lietuvoje dar buvo likę nemažai laiko, dabar situacija – jau kita.

Per praeitus (2019-ųjų) savivaldybių tarybų rinkimus žodis „vieningas“ buvo madingas ne vien Kaune, – kovo 3-ąją visoje šalyje vienodą mandatų skaičių rinkėjai patikėjo dviejų partijų atstovams: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionims demokratams, o taip pat – Lietuvos socialdemokratams. Tačiau pridėjus per tiesioginius rinkimus merų postus laimėjusių politikų mandatus, pirmoji iš minėtų partijų iš viso jų pelnė 263, antroji – 223. Bet visuomeninių rinkimų komitetų per visą Lietuvą laimėtų mandatų tąkart buvo kur kas daugiau, – 317.

Tiesa, kai kurie dažnai tik gerokai kuklesniu narių skaičiumi nuo partinių organizacijų besiskiriantys, bet ambicijomis „imti vietinę valdžią“ vienas į kitą panašūs komitetai į rinkimus 2019 metais ėjo lokaliai – tik konkrečioje savivaldybėje. Ir už jų „nestovėjo“ jokios ne pelno, bet politinės valdžios siekiančios organizacijos. Dalis komitetų būrėsi prieš rinkimus ir juos drąsiai buvo galima vadinti proginiais, nes nelaimėjus, po rinkimų kandidatai išsivaikščiodavo.

Iš visų keliasdešimties 2019-ųjų savivaldos rinkimams Lietuvoje užsiregistravusių visuomeninių rinkimų komitetų daugiausiai mandatų tuomet laimėjo „Vieningas Kaunas“, – net 33. Kitiems sėkmė buvo mažiau palanki, ir į vietines tarybas pateko vos po keletą skirtingų komitetų atstovų.

„Vieningas Kaunas“ švenčia rinkiminę 2019 m. pergalę / Archyvo nuotr.

Tiesa, kaip užfiksavo Vyriausioji rinkimų komisija, jei už „Vieningo Kauno“ lyderį, po rinkimų antrą kartą tapusį miesto meru, V. Matijošaitį, rinkėjai 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose atidavė 101 938 balsus, tai už jo komandą balsavusiųjų buvo mažiau, – 84 387.

Bet prisiminkime, kad „vieningų“ komitetų tąkart buvo ne tik Kaune. „Vieningam Birštonui“ rinkėjai 2019-aisiais patikėjo 2 mandatus, „Vieningai Neringai“ – 1. Bet su Kauno meru verslo ryšiais nuo seno tampriai susijusioje Plungėje „vieninguosius“ lydėjo kur kas didesnė nei kurortuose sėkmė, tad „Vieninga Plungė“ rinkimuose pelnė 7 mandatus savivaldybės taryboje.

O dar buvo rinkimų komitetas „Už vieningą Kelmę“ (veik prieš 4 metus rinkimuose gavęs 2 mandatus), „Vieningi Zarasai“ ( irgi – 2 ). Buvo ir „Už vieningus zanavykus“ (laimėti 3 mandatai), o Rokiškyje „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ 2019 metais per rinkimus laimėjo 4 mandatus, iš kurių vienas – tiesiogiai išrinkto mero.

Ankstesniuose Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių komitetų pavadinimuose buvo kartojamas ir kitoks „burtažodis“, tačiau, apžvelgiant rezultatus, matyti, kad žodis „sėkmingas“ kažkaip rinkėjams pasitikėjimo nekėlė. Tikriausiai, dėl to, jog daug kas tiki, kad sėkmės neišmatuosi. Jos nematysi, jei kandidatas valdyti tavo miestą ar rajoną (tiksliau, savivaldybę) nėra gerai žinomas ir „nesidemonstruoja“.

Patikimesnis (?) per politinį „viliotinį” renkantis, už ką balsuoti, gali būti kandidato apibūdinimas „jis – turtingas, jį galima rinkti, jis visko turi, tai nevogs“. Bet šiandien kažkodėl vis dažniau (ir nebūtinai, tik artėjant rinkimams) prisimenamas kitas liaudiškas posakis: „jam Dievulis visko davė, tiktai nedavė „gana“…

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA