Transporto tunelis po Pilies žiedu: ar jau atsisakyta senos idėjos? | Kas vyksta Kaune

Transporto tunelis po Pilies žiedu: ar jau atsisakyta senos idėjos?

Kauno pilies žiedo rekonstrukcija / R. Tenio nuotr.

Didėjantys transporto srautai mieste, užterštumas ir triukšmas – ne vien šių laikų, bet ir praeities Kauno skauduliai. Šiuo metu vykstanti Pilies žiedo rekonstrukcija priminė kauniečiams seną planą vieno labiausiai apkrauto Kauno transporto mazgo problemas spręsti įrengiant požeminį tunelį.

Dar tarpukariu buvo svarstyta įrengti tunelį tarp tuomečio Seimo (dab. Gimnazijos) ir Jonavos gatvių. Vėliau planas atnaujintas jau sovietmečiu, bet jam pasipriešino Pelėdų kalno papėdės gyventojai. Šiuo metu vykstanti Pilies žiedo rekonstrukcija rodo, kad požeminio tunelio galutinai atsisakyta, nors diskusijos apie tai tebevyksta.

„Įsivaizduokit, kokia rami, jauki ir graži erdvė atsivertų, jei nebeliktų transporto Pilies žiede, nes automobiliai skrietų po žeme“, – retoriškai socialiniuose tinkluose užvirusioje diskusijoje klausė internautai. Kiti diskusijos dalyviai spėliojo, kad tokio tunelio įrengimas labai brangiai kainuotų, būtų reikalingi archeologiniai kasinėjimai, tektų griauti nemažai pastatų, o nauda greičiausiai nebūtų labai didelė.

„Tunelio idėja man skamba nerealiai. Pirma kiek namų reiktų nugriauti, kiek jų sutvirtinti, kad atlaikytų gręžimo darbus“, – spėliojo kitas kaunietis. Galiausiai, diskusijos dalyviai nutarė, kad gal šis projektas ir buvo realus, kai miestas dar tik kūrėsi, bet pernelyg sunkiai įgyvendinamas šiame laikmetyje.

Panašiai pakomentavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, teigęs, kad šis projektas savivaldybei yra žinomas. „Tunelio idėja gera, tačiau šiuo metu projektas yra gerokai per brangus. Dėl to ir buvo siūloma alternatyva – Kėdainių tiltas. Jis galėtų tapti mažuoju miesto aplinkkeliu ir juo būtų galima apvažiuoti miesto centrą“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo P. Keras.

Architekto Vaido Petrulio teigimu, tunelis tarp tuomečio Seimo (dab. Gimnazijos) ir Jonavos gatvių, siekiant pagerinti susisiekimą tarp miesto centrinės dalies ir Vilijampolės yra vienas įdomiausių tarpukario laikotarpio Kauno miesto infrastruktūros tobulinimo planų.

Architektūros ir urbanistikos centro duomenimis, tokio tunelio idėja susiformavo apie 1930-tuosius metus, statant Petro Vileišio tiltą per Nerį, tačiau tuo metu labiau akcentuoti Neryje kylančių potvynių nepatogumai, kai pravažiavimai būdavo užliejami vandens.

Netrukus nuo šio sumanymo buvo griebtasi ir konkrečių darbų – buvo atlikti grunto tyrimo darbai, po kurių prieita išvados, kad gruntas tokiam projektui yra tinkamas, ir, kad „tunelio skliautai bus smėlio, o apatinė dalis molio“ (šaltinis „Dienos naujienos“). Visgi, nepaisant to, kad buvo ištirtas gruntas, paruoštas inžinieriaus M. Vilkelio projektas bei numatyta detali tunelio statybos sąmata, įspūdingų užmojų projektas nebuvo įgyvendintas.

Senieji Kauno gyventojai prisimena, kad kiek pakoreguotu, atviro tunelio pavidalu, ši mintis atgimė ir vėlyvuoju sovietmečiu, tačiau jam labai aktyviai pasipriešino Pelėdų kalno papėdės ir šlaitų gyventojai, nes įrengiant tunelį buvo planuojama nukasti dalį šlaito bei nugriauti nemažai gyvenamųjų namų.

Daugiau apie požeminio tunelio idėją galite skaityti čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA