Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad paramą verslui planuojama teikti tol, kol šalyje bus paskelbtas karantinas. Vis dėlto ji pabrėžia suprantanti, kad, net ir suteikus galimybę veikti, verslui prireiks finansinės pagalbos.
„Visame pasaulyje apgyvendinimo, maitinimo, turizmo sektoriai susiduria su milžiniškais iššūkiais, ir Lietuva, deja, nėra išimtis. Suprantame, jog priešakinėse kovos su COVID-19 virusu linijose yra ne tik medikai, bet ir verslas, kuris yra priverstas apriboti savo veiklą.
Suprantame, kad laikas yra sunkus ir situacija tikrai netobula, tačiau darome viską, ką galime, kad padėtume tokiam verslui finansiškai“, – teigė ji žurnalistams antradienį, reaguodama į Viešbučių ir restoranų asociacijos surengtą piketą prie Vyriausybės.
A. Armonaitė akcentavo, kad britiškosios COVID-19 atmainos plitimas šalyje epidemiologinę situaciją bei galimus verslo atlaisvinimus daro mažiau prognozuojamus.
„Mes nežinome, kiek ir kokia apimtimi truks karantinas. Kai skaičiai tapo stabilesni, kai kuriuos sektorius galėjome atverti. Tačiau ką pastebime Vilniuje ir kitose savivaldybėse, tai britiškos COVID-19 viruso atmainos apimčių augimą, ir tai daro situaciją neapibrėžtą. Planuojame, kad kiek truks karantinas, tiek pagalba verslui ir bus teikiama. Tačiau suprantame, kad ir atsidarius dar gali tekti ieškoti pagalbos“, – sakė ji.
Anot ministrės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pateikė siūlymus spręsti dėl leidimo veikti lauko kavinėms ir restoranams.
Protesto akcija „Paskutinė verslo vakarienė“
„Kaip liberali politikė suprantu, kad jokios subsidijos ir lengvatinės paskolos nėra tokia veiksminga priemonė, kaip laisvė veikti. Kai tik situacija leidžia, mes stengiamės atidaryti daugiau veiklų. Dėl lauko kavinių Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pateikusi pasiūlymus eiti jų atidarymo link“, – kalbėjo A. Armonaitė.
A. Armonaitė pabrėžė, kad tiek viešbučiai, tiek restoranai yra vieni iš verslų, šiuo metu gaunančių didžiausią paramą.
„Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos yra antros po prekybos pagal gaunamos paramos apimtis. Taip pat antras paramos etapas yra skirtas tiems, kurių apyvarta krito labiausiai, t. y. 60 proc. ir daugiau. Ir pats subsidijos dydis bus didesnis, lygus apyvartos kritimui“, – teigė ji.
Ministrė taip pat teigė neatmetanti galimybės didinti skiriamų subsidijų „lubas“.
„Subsidijų portfelis yra 70 mln. eurų, yra įdėtos 100 tūkst. eurų lubos, kadangi resursai yra riboti. Tačiau kadangi mes stebime pirmo pagalbos etapo apimtis, ir kol kas paraiškų yra gauta už 50 mln. eurų, o visas portfelis yra 150 mln. eurų, neatmetu galimybės, kad tas lubas padidinsime“, – sakė ji.
„Visgi svarbu naudotis šiuo metu galiojančiomis pagalbos priemonėmis: iš 150 mln. eurų šiuo metu yra pretenduojama į 50 mln. eurų“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Lygindama Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse teikiamą paramą verslui, ministrė teigė, jog „Lietuva taiko labai panašias priemones kaip ir kitos valstybės, ir pakankamai gausiai įliejame lėšas į ekonomiką“.
Tuo tarpu kalbėdama apie Seime ketinamas registruoti pataisas dėl privalomo testavimo grįžusiems į darbą tam tikrų profesijų atstovams, A. Armonaitė pabrėžė, jog tai reikalinga siekiant suteikti galimybę valstybei apmokėti daromus COVID-19 testus.
„Tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą valstybei apmokėti testavimo išlaidas, nes dabar pagal įstatymą tik darbdavys tokias išlaidas gali apmokėti. (…) Jeigu mums pavyks išplėsti testavimo apimtis, to mes ir siekiame, galėtume atidaryti daugiau verslų, daugiau žmonių sugrąžinti į veiklą“, – akcentavo ji.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad antradienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuvilnijo apgyvendinimo bei maitinimo sektoriaus protestai. Net 80 proc. pajamų prarandantys verslininkai teigia valstybės teikiamą paramą esant nepakankamą, o situacija tokia, kad daugelis žinomų viešbučių ir restoranų po karantino gali nebeatsidaryti.
