Pilietiškas kaunietis: geriau jokios vėliavos nei tokia – Kas vyksta Kaune

Pilietiškas kaunietis: geriau jokios vėliavos nei tokia

Skaitytojo nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo su ką tik praėjusios Kovo 11-osios patosu nederančiais vaizdais iš miesto centro. Ant kampinio pastato pačioje Kauno širdyje iškelta Vyčio vėliava, panašu, stichijos blaškoma jau seniai – iš vieno galo belikusios draiskanos.

„Šiandien pamačiau ant S. Daukanto g. 8-o pastato labai apdriskusią vėliavą. Tai ir nufotografavau. Gal geriau jokios nei tokia!“ – penktadienį savo požiūriu dalijosi vyras.

Keturių aukštų namo fasadas iš pažiūros sutvarkytas, ant stogo S. Daukanto ir Kęstučio gatvių kampe įrengtas vėliavos stulpas, tačiau atnaujinti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą šeimininkai nepasirūpino.

Vėliava iškelta ant kampinio S. Daukanto ir Kęstučio gatvių pastato / Skaitytojo nuotr.

„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, minėtu adresu veikia tarptautinė personalo atrankos ir įdarbinimo įmonė „Gi Group“ bei spausdinimo paslaugų „Copy1“ padalinys, dalį ploto užima gyvenamosios patalpos.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas šarvuotas raitelis su kalaviju ant balto žirgo, vadinamas Lietuvos valstybės istorine (herbine) vėliava, o trispalvė – tiesiog Lietuvos valstybės vėliava.

Pagal įstatymo 3 str., paprastai ant pastatų keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava yra 1 m pločio ir 1,7 m ilgio, bet gali būti ir kitokių matmenų – svarbiausia, kad jos audeklo pločio ir ilgio santykis būtų 3:5.

Tokios būklės herbinė vėliava statinio valdytoju potencialiai galėtų užtraukti atsakomybę / Skaitytojo nuotr.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat plevėsuoja prie aukščiausių šalies institucijų ir istoriškai svarbiose vietose, o periodiškai keliama per tam tikras įsimintinas dienas. Pagal minėto įstatymo 18 str. 2 d., už herbinės vėliavos naudojimą atsakingos ne tik institucijos, bet ir pastatų bei vietų valdytojai arba jų įgalioti asmenys.

Administracinių nusižengimų kodekso 519 str. numatyta, kad oficialių vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas juridiniams asmenims ir gyvenamųjų namų savininkams užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų, o atsakingiems valstybės ir savivaldybių institucijų asmenimis – nuo 10 iki 16 eurų.

Už viešą Lietuvos valstybės vėliavos nuplėšimą, sudraskymą, subjaurojimą ar kitokį išniekinimą taip pat gresia baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 127 str. ir bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad kauniečiai negailėjo kritikos ir šventiškam Laisvės alėjos apšvietimui.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Tai portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų inicijuota tema. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija neatsako už autorių mintis ir išsakomas idėjas, tačiau kviečia dalintis ir reikšti savo nuomonę.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA