Prodiuseris L. Šeškus: „Tik laimingi žmonės sukuria gerus projektus“

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kaune startavusio socialinio verslo programos „Change4Future“ „online“ seminarų ciklas – jau pusiaukelėje. Praėjusį antradienį socialinių inovatorių bendruomenės „ChangeMakers‘ON“ lyderė Simona Šimulytė kartu su trečiojo seminaro pašnekovais diskutavo, kaip atsakingai parduoti kuriamą vertę.

Vienas iš trijų svečių, TV laidų prodiuseris, gerai žinomų edukacinių projektų, tokių kaip „Tūkstantmečio vaikai“ ir „Nacionalinė ekspedicija“ kūrėjas Laurynas Šeškus tiesioginiame eteryje sutiko atskleisti savo profesijos užkulisius.

Karantino metu suorganizavo net kelias naujas iniciatyvas

Anot prodiuserio, nors pramogų pasaulio sektoriuje šiuo metu vyrauja liūdnos nuotaikos, jo komandai karantinas atvėrė naujų galimybių. Vos tik Lietuvoje įvedus griežtas rekomendacijas dirbti namuose, o pamokas vykdyti nuotoliniu būdu – jam gimė naujo edukacinio projekto „Įdomios pamokos“ idėja.

„Neslėpsiu, kad iš dalies projektą paskatino ir tai, kad pats auginu mokyklinio amžiaus vaikus. Jau pirmomis karantino dienomis supratau, jog mes turime išnaudoti savo galimybes televizijoje ir kažkaip kompensuoti susiklosčiusią situaciją. Iš pradžių tikrai žmonėms buvo didelė panika, daugelis bijojo eiti į studiją, ten kur įprastai žmonės kaip viščiukai „sulipę“ vieni prie kito. Bet kadangi visi šiame projekte matė prasmę, buvo tūkstantį kartų lengviau juos įtikinti“, – tiesioginio eterio metu pasakojo L. Šeškus.

Daugiau nei dvidešimt metų televizijoje dirbantis prodiuseris įsitikinęs, kad vystant įvairius projektus labai svarbus bendruomeniškumas. Pasak jo, tik laimingi žmonės gali kurti gerus projektus ir dirbti, neskaičiuodami valandų.

„Iš principo mes visi svajojame apie laimę. O tam, kad darbuotojai būtų laimingi, jie turi didžiuotis tuo, ką daro. Ir man visada labai svarbu, ką kolegos kalba po darbo grįžę namo pas savo šeimą, ką pasakoja per giminių susitikimus, ar jie didžiuojasi tuo, ką daro. Visada maniau, kad tai yra tam tikras motyvacinis momentas ir kad su tokiais žmonėmis galima nuveikti išties daug įdomių dalykų“, – minčių neslėpė L. Šeškus.

Karantino metu jis suvienijo komandą ir dar vienai socialinei iniciatyvai – „Duok mokytojui penkis“. Jos metu visi Lietuvos vaikai kviečiami ant savo delno užsirašyti žodį „ačiū“ ir nusifotografuoti. Jau kitą savaitę visos atsiųstos vaikų nuotraukos Vilniaus Katedros aikštėje pavirs unikalia mozaika – ji simbolizuos vieną didelę padėką visiems šalies mokytojams.

Pradėti pokyčius galima nuo mažų žingsnių

„Online“ seminaro metu L. Šeškus prisipažino, kad jis nevadina savęs socialiniu verslininku. Tačiau, kurdamas turinį televizijoje nuo laidų iki filmų, jis jaučia didelę atsakomybę prieš didelę žiūrovų auditoriją. Jis taip pat atskleidė, kad kuo daugiau projektuose asmeniškumo – tuo viskas tikriau. Tad daugelis jo idėjų gimsta, žvelgiant per asmeninę prizmę.

„Aš žinau, kad socialinis verslas yra gražu, kad tai yra madinga. Bet mane kartais gąsdina tokie žmonės, kurie nori iškart rizikuoti ir daryti didelius dalykus. Reikia labai daug visko praeiti ir „suvalgyti“ iki stambių projektų. Kita vertus, kaip Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis yra sakęs, sėkmė yra tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos nesėkmės, neprarandant entuziazmo“, – pasakojo L. Šeškus.

Jis prisiminė ir savo pirmuosius žingsnius televizijoje, kai entuziazmo ir idėjų buvo daugiau nei kompetencijų. Jo pirmasis projektas buvo visiška nesėkmė. Tačiau, pasak jo, prieš dvidešimt metų buvo daug lengviau klysti, nes tuo metu viskas Lietuvoje dar tik kūrėsi. Dabar ypač jauniems žmonėms jis patartų rinktis mažiau rizikingus sprendimus.

Prodiuseris prisipažino, kad jam dažnai tenka susidurti su įvairių idėjų turinčiais žmonėmis. Tačiau jis jas vertina ganėtinai atsargiai: „Yra labai geras pavyzdys: žmogus nori išgelbėti pasaulį, bet jo paklausia – o ar tu pirmiausia išgelbėjai savo laiptinę ar subūrei ten tą bendruomenę? Arba ateina žmogus ir sako, kad sukurs pasaulinį televizijos projektą, o tada tu klausi – o ar tu savo „Facebook“ bendruomenėje bent užkūrei tą dėmesį?“, – pasakojo prodiuseris. Tačiau, anot jo, tik bandymų būdu galima pasiekti savo tikslų, įgyvendinti svajones ir sukurti norimą pokytį.

S. Šimulytė taip pat pritarė, kad nebūtina iškart kurti pokytį dideliu mastu – pradžiai galima išspręsti dešimties žmonių problemą, o tada didinti apimtis. Socialinių inovatorių bendruomenės lyderė atkreipė dėmesį ir į tai, kad norint kurti vis didesnį pokytį, labai svarbu pasirengti ir finansinį modelį. Tik gebėdamas generuoti pelną ir grąžindamas jį atgal į veiklą, galima pasiekti vis daugiau ir daugiau žmonių.

Idėjų neužtenka – reikia ir profesionalumo

Pasak L. Šeškaus, didžiausias socialinių verslininkų pavojus yra tas, kad viskas turi vykti dėl rezultato, o ne dėl proceso. Tačiau daugelis dažnai įstringa proceso lygmenyje ir nepasiekia norimų rezultatų.

„Vien tik idėjų neužtenka, reikia ir profesionalumo. Dažnai žmonės, norėdami papasakoti savo istoriją, klaidingai mąsto, kad jo klausytojas yra įdėmus. Iš tiesų tai niekas niekada tavęs nesiklauso – visi žmonės yra tiesiog praeiviai“, – įsitikinęs L. Šeškus.

Jis patarė prieš pasakojant istoriją apie savo produktą ar paslaugą, visada save įsivaizduoti stovint ant bačkos viduryje šurmuliuojančios aikštės. Anot jo, kai aplink daug įvairių pramogų, niekas tavo paprastai papasakotos istorijos neišgirs. O jei tą pačią istoriją pasakosi, pasitelkdamas šviesas, dūmus ar dar kažkokią įdomią atributiką – didelė tikimybė, kad žmonės sustos pasiklausyti.

Ši taisyklė ypač galioja socialiniame versle, kuriame paslaugos ar prekės nepatenka tarp žmogaus prioritetinių prekių, tokių kaip maistas ar pramogos.

S. Šimulytė papasakojo, kad būsimi arba nauji socialiniai verslininkai išmokti įvairių verslui naudingų įgūdžių galės jau birželio 12 d. vyksiančiame „Change4Future“ „online“ hakatone.

Net penkiolika atrinktų komandų galės pasinaudoti marketingo, IT, inovacijų ir kitų sričių ekspertų nemokamomis konsultacijomis bei iškart pritaikyti žinias, statant savo verslo pamatus. Programos iniciatorė taip pat sulaužė mitą, jog startuolių bendruomenėje yra tik studentai.

Pasak jos, nors jauna karta išties sąmoningėja vis ankstesniame amžiuje, vyresnio amžiaus žmonės neretai turi daugiau verslui reikalingų profesinių kompetencijų. Tad dalyvauti konkurse į hakatoną yra laukiami be išimčių visi.

Šiuo metu konkurse į hakatoną dalyvauja jau beveik keturiasdešimt idėjų. Iki hakatono liko lygiai trys savaitės, tačiau visos atrinktos komandos bus skelbiamos paskutiniajame „online“ seminare – birželio 2 d. Tad visi, norintys registruoti jau vystomo socialinio verslo idėją arba turimą idėją, kurią su ekspertų pagalba norite užauginti iki stabilaus verslo, registruotis gali čia.

Nemokami „online“ seminarai apie socialinį verslą vyksta kiekvieną antradienį:
05 26 – Kaip (už)augti pokyčių lyderiu?
06 02 – Kaip (nu)keliauti nuo idėjos iki pirmojo kliento?
Būtina registracija čia.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

V. Matijošaitis Kauno „Žalgirio“ sirgalių iš arenos išvaryti neplanuoja

Kaune prasideda dizaino įvykis: pristatys, kaip atrodys miestai po 30 metų

Į duobę po pertraukos smigęs „Žalgiris“ patyrė pirmą Eurolygos pralaimėjimą

VMI laukia kauniečių mokesčių: priskaičiuota 5,4 mln. eurų

„Swedbank“ siūlo prie banko jungtis naudojant piršto antspaudą ar veido atpažinimą

Augant koronaviruso sergančiųjų skaičiui gali mažėti medikų teikiamų paslaugų

A. Monkevičius: koronaviruso plitimas mokymo įstaigose kelia nerimą

Svarbi žinia Kauno rajonui: dalis gyventojų liks be vandens

Nenorintiems registruotis baruose – baudos iki 1500 eurų

A. Veryga nepatenkintas „Žalgirio“ rungtynėmis: nusipirkus bilietą galima ir neiti