Pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pakvietė į ilgai lauktą Kauno geležinkelio tunelio atidarymą. Nuo pat gegužės pabaigos 1862 m. statytame objekte vykę europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbai buvo nutraukę tiesioginį traukinių susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno. Keleiviams ne tik vasarą, bet ir rudenį pasiekus Palemoną teko sėsti į autobusus, tačiau nepatogumai nuo gruodžio 2 d. baigiasi.
Žiniasklaidai surengtame tunelio atidarymo renginyje lankėsi patys garbingiausi svečiai: pirmos klasės sėdynių minkštumą išmėgino „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Andrius Palionis, administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, už Kauno geležinkelio mazgo pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms atsakingi „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.
Vienas pirmųjų atnaujintą tunelį kirtusių traukinių iš Kauno geležinkelio stoties I-ojo perono pajudėjo 13.37 val. ir netrukus atvyko į laikinąją Amalių geležinkelio stotelę, kur pristatyti svarbiausi nuveikti darbai bei projekto ateities planai.
Baigiamas 50 mln. eurų atsiėjęs etapas
Kaip žurnalistams pasakojo M. Bartuška, šiuo metu baigiamas strateginio regiono projekto „Rail Baltica“ etapas, kurio metu paleisti traukiniai į Kauno geležinkelių stotį. Statybos darbus planuota atlikti per tris mėnesius – deja, anot „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus, dėl rangovo pajėgumų trūkumo užvėluota ir tunelis atidaromas šiandien.
Kauno stotį su Palemono terminalu sujungė apie 15 km atnaujinto geležinkelio atkarpa. Tuo pačiu kartu su Kauno savivaldybe rekonstruojami arba naujai statomi trys nauji automobilių viadukai, keturios pėsčiųjų perėjos, didinančios saugumą, patogumą miestui.
„Be kita ko, atnaujinamos šalia geležinkelio esančios komunikacijos: elektros, šilumos tinklai. Europinės vėžės tiesimo nuo Kauno stoties iki Palemono projekto vertė – apie 50 mln. eurų“, – nurodė M. Bartuška.
Jo teigimu, pagal statistiką, traukinių kryptis Vilnius-Kaunas-Vilnius yra viena populiariausių, keleiviams labai svarbi. Dėl apribojimo, kai bėginis transportas negalėjo atvykti iki pat Kauno stoties, prarasta apie 30 proc. keleivių. „Tačiau matome, kad nuo pirmos dienos jie sugrįžtą, sėda į traukinius. Tikimės, visus susigrąžinsime ir turėsime dar daugiau“, – optimistiškai nusiteikęs buvo bendrovės vadovas.
Kaip rašyta anksčiau, XIX amžiuje pastatyto Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos darbus pusmetį uždarytame ruože atliko rangovas „Hidrostatyba“ su partneriais „Autokausta“ ir „Leonhard Weiss OÜ“. M. Bartuška pirmadienį pabrėžė, kad sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio techninį sprendimą tunelyje Kaunas turi vienintelis Europoje.
Žingsnelis grandioziniame projekte
Pasak V. Matijošaičio, šio projekto reikšmė Kaunui labai didelė, o svarbiausia, kad darbai pagaliau pajudėjo. Už tai Kauno meras dėkojo ne tik „Lietuvos geležinkeliams“, bet ir buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui.
„Tai tik darbų pradžia, pirmas nedidelis etapas. Ten, kur stovime, turės eiti kelias ir tiltas, vedantis tiesiai ant Kauno hidroelektrinės, ir miestą automobiliai turės pravažiuoti ne vinguriuodami kaip dabar, o tiesiai“, – „Rail Baltica“ darbus pietrytinio aplinkkelio kontekste vertino V. Matijošaitis.
Tiesa, Kauno meras pastebėjo, kad daug laiko atima žemių išpirkimas, nekilnojamojo turto paėmimas miesto poreikiams – reikia atlikti daug procedūrų, tačiau esą verta. Minėto tilto statybos turėtų prasidėti per dvejus metus, techninį projektą parengti tikimasi vasaros pradžioje.
„Ši šventė – tunelio atidarymas – primena apie tai, kas daroma. Viską peržiūrėjome, pasitikrinome savo grafikus, planus. Turime naują užsiėmimą“, – šyptelėjo V. Matijošaitis.
Kompensuoti nepatogumus siekta autobusais
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad traukinių eismas tuneliu visiškai nutrauktas gegužės 23 d., o atidaryti atkarpą iš pradžių planuota rugsėjo 1 d., tačiau atėjus rugsėjui terminas keltas į antrąją rudens pusę. Kaip prieš kelis mėnesius aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Gurevičius, atkarpos atidarymas užtruko todėl, kad rangovas ir jo partneriai nesugebėjo laiku atlikti numatytų darbų.
„Rangos darbus vykdo viešąjį pirkimą laimėję bendrovė „Hidrostatyba“ su partneriais – „Autokausta“ ir „Leonhard Weiss OÜ“. Rangovas statybų aikštelėje užtruko ilgiau, nei buvo įsipareigojęs. Siekiant kuo greičiau ir kokybiškiau užbaigti pradėtus darbus, su rangovu „Lietuvos geležinkelių“ atstovai komunikuoja nuolatos“, – skelbė „Lietuvos geležinkeliai“.
Sustabdžius traukinių eismą, tarp Kauno ir Palemono geležinkelio stočių vasarą kursavo 12 specialių autobusų reisų, kurių tvarkaraščiai buvo priderinti prie populiariausių traukinių Kaunas-Vilnius ir Vilnius-Kaunas reisų. Paaiškėjus, kad darbų laiku baigti nepavyks, nuo rugsėjo 1-osios pridėti dar šeši autobusų reisai.
Pakvietė į išskirtines ekskursijas
Kaip „Lietuvos geležinkelių“ pranešime anksčiau nurodė M. Bartuška, Kauno geležinkelio tunelį kasdien traukinio vagonais kerta per 15 tūkst. keleivių, tačiau vaikščioti po jį draudžiama, nes tai strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą – patekti vidun paprasčiausiai neįmanoma.
Išskirtinę progą apsilankyti tunelyje smalsuoliai turėjo gegužės 22 d. – visą dieną iki vėlaus vakaro rengtos ekskursijos, sulaukusios didžiulio kauniečių susidomėjimo. Spalvingomis vizualizacijomis nušvitusius tunelio skliautus ir statinio istoriją pasakojančią ekspoziciją išvysti troškę žmonės eilėje laukė kelias valandas.
[susije_video kurie=””]
„Rengiamos specialios ekskursijos tunelyje yra itin retos, nekalbant apie renginius, kurių apskritai nėra buvę. Todėl naudodamiesi šia traukinių eismo pertrauka, kuri truks visą vasarą, nusprendėme kauniečiams ir miesto svečiams sukurti įsimintiną istorinę pažintį su tuneliu, nes ateityje tokios progos, greičiausia, neturėsime“, – tvirtino M. Bartuška.
Taps svarbiu europinio tinklo tašku
Vienu iš miesto simbolių laikomas Kauno geležinkelio tunelis yra įtrauktas į Lietuvos Kultūros vertybių paveldo sąrašą ir per savo 158 gyvavimo metus sukaupė nemenką istoriją. Šiuo metu jis yra ne tik vienas seniausių veikiančių tokių statinių Europoje, bet ir vienintelis iki šiol veikiantis Baltijos šalyse.
Po Aukštųjų Šančių kalva iškastas tunelis pastatytas tarp 1859-1861 m., o priduotas ir pradėtas naudoti 1862 m. Kauno geležinkelio tunelis yra išskirtinis dar ir tuo, kad jame įrengta natūrali ventiliacija, kai paprastai įrengiamos dirbtinės. Dėl esamo nuolydžio susidarantis skersvėjis išpūsdavo arba ištraukdavo traukinio dūmus.
Tuo metu „Kas vyksta Kaune“ primena, kad baigus visus darbus, Palemone esantis Kauno intermodalinis terminalas bus prijungtas prie europinės vėžės geležinkelio. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu logistikos centru, o kelionės tiek vidaus, tiek užsienio maršrutais gerokai paspartės: iš Panevėžio į Kauną kelionė truks 38 min., iš Vilniaus į Kauną – 36 min., Varšuvą pasieksime per nepilnas 5 val., Rygą – per 1,5 val., o Taliną – per 3,5 val.
