Įtakingas LŽVS frakcijos narys prabilo apie tikrąsias nuotaikas partijoje: visi tą suvokia | Kas vyksta Kaune

Įtakingas LŽVS frakcijos narys prabilo apie tikrąsias nuotaikas partijoje: visi tą suvokia

delfi.lt 2019/07/13 12:02
DELFI nuotr.

Įtakingas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša sako, kad, jei partijos sąrašas kitų metų Seimo rinkimuose gautų 15 vietų, tai būtų didelis pasiekimas.

Apie situaciją frakcijoje, santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu, Agnės Širinskienės apsisprendimą pereiti į „tvarkiečių“ frakciją – E. Jovaišos interviu DELFI.

Pirmadienį Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryboje bus svarstomi du svarbūs klausimai – vienas jų susijęs su Seimo pirmininku, kitas – su pasitikėjimu Ramūnu Karbauskiu. Kaip Jūs matytumėte, kaip išsispręs tos dvi situacijos?

Kalbant apie R. Karbauskį, aš esu įsitikinęs, kad jis gaus palaikymą, ir tai bus didelis palaikymas. Manau, kad apskritai tokių pasitikrinimų neturėtų būti. Yra partijos įstatai, partijos tvarka, žmogus yra išrinktas suvažiavime. Vidiniai partiniai organai nekelia klausimo dėl R. Karbauskio atitikimo pirmininko pareigoms.

Yra politiškai nuvesta prie tokio rezultato, kad reikėtų tokio pasitikrinimo. Jeigu, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis norėjo pasitikrinti, ir pats tą darė tiek partijos tarybos posėdyje, tiek ir frakcijoje. Jis gavo tai, ką norėjo.

Aš galvoju, kad Seimo pirmininkui, kai jis reikalauja iš R. Karbauskio pasitikrinimo, demokratinėje visuomenėje būtų adekvatu ir pačiam pasitikrinti partijoje – kadangi jis yra partinis žmogus, ir užima tam tikras pareigas, ir frakcijoje, nors jis ir yra suspendavęs narystę joje. Mes žinome tvarką, kad (Seimo pirmininkui) yra privalu sustabdyti savo veiklą (frakcijoje), bet ar jis išėjo iš partijos? Neišėjo.

Kai kalbate apie pasitikrinimą, turite mintyje pasitikrinimą, ar turi palaikymą toliau užimti Seimo pirmininko poziciją?

Taip – ar jis turi tam pasitikėjimą frakcijoje.

Iš dalies taryboje šitą klausimą spręsite, kai spręsite, ar pritarti koalicinei sutarčiai.

Nepamirškite, kad nesu partijos narys. Visą savo gyvenimą nebuvau jokiose partijose, ir nesirengiu toliau būti. Aš negaliu kištis į vidinius partijos dalykus, kadangi esu demokratiškas žmogus. Bet, kaip frakcijos narys, o aš esu frakcijos kareivis, ir gana ištikimas, ir ruošiuosi juo toliau likti, galiu pasakyti tokius pastebėjimus.

Ponas Bakas išeidamas išsakė nuogąstavimų, kad su frakcija kažkas atsitiko, ji nusisuko nuo antikorupcinės darbotvarkės. Ar sutinkate su tuo?

Iš to, ką aš žinau, su tuo sutikti nelabai išeina. Jeigu paklaustumėte žmonių frakcijos viduje, jie Jums papasakotų visai kitokią versiją.

O tai, kas V. Bakui tuomet atsitiko?

Aš manau, kad čia yra kitokie motyvai. Manau, kad Vytautas, būdamas teisingas, sąžiningas žmogus, jam labai užkeltai atrodo, kad bet koks bendravimas su Tvarka ir teisingumu yra neįmanomas. Jis tą viešai yra pasakęs. Kadangi įvyko taip, kaip įvyko, o kas įvyko, visa visuomenė žino, tai Vytauto žingsnis buvo logiškas ir padiktuotas ankstesnių jo sakymų ir įsitikinimų. Tai mažiausiai siečiau su kokiais nors nevykdomais įstatymais arba kitais dalykais.

O su kuo tai sietumėte?

Su jo vidinėmis nuostatomis, kurias jis anksčiau išreiškė, ir kurias jis iš tikrųjų padarė, kai įvyko tai, kas įvyko. Jam tai atrodo teisinga, ir jis iš tos teisybės pasielgė taip, kaip jis pasielgė.

Ar galvojate, kad tai klaida?

Aš nesirengiu jokiu būdu sakyti, kad tai buvo klaida. Politinis ir žmogaus gyvenimas yra be galo sudėtingas, ir gerbkime kiekvieno apsisprendimą. Kaip frakcija mes suprantame, kad kiekvienas žmogus parlamentinio gyvenimo sąlygomis yra aukso luito vertas, kai sprendžiama visa eilė klausimų.

Kaip Jūs, matydamas situaciją iš vidaus, įvertintumėte santykius su S. Skverneliu? Jis irgi kalba apie reikalingus pokyčius partijoje.

Apie pokyčius buvo kalbėta dar iki rinkimų. Apie tai kalbėta suvažiavime, taryboje. Ką sako S. Skvernelis? Jis norėtų, kad partijos kuopelės, kurios yra regione, didžiuosiuose miestuose, būtų žymiai aktyvesnės. Jis gero nori. Jis nori, kad „valstiečiai“ koncentruotųsi ne tik į provinciją, kaimą, miestelius, bet būtų aktyviais ir didžiųjų miestų veikėjais, kaip tai pavyko padaryti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Dėl to nėra jokios priešpriešos. Jie šnekasi su R. Karbauskiu. Šiandien iš savo patarėjų gavau žinią: „pažiūrėkite į DELFI, ten yra subrendęs konfliktas, kokie yra S. Skvernelio pasisakymai“. Įdėmiai perskaičiau tą interviu. Aš ten nieko neradau. Jis sako lygiai tą patį Ramūnui, mums. Ten nėra jokių susipriešinimų.

Kalbant apie stabilumą, tai toks, koks jis dabar yra, tai aš tikrai galiu patikinti, kad yra stabilu. Kai pradeda šnekėti apie „valstiečių“ valdymo nedemokratiškumą, mane suima isterinis juokas. Ramūnas nėra diktatorius, ir niekada juo nebuvo. Jeigu pasižiūrėsime į kitas partijas, ten yra vidaus priežiūros organai. Labai mikliai ten mėto į kairę ir į dešinę. Mes taip nemėtome.

Ilgiausią laikotarpį žmonės gyvena su prieštaringomis nuomonėmis, ginčijasi, kalbasi. Manau, kad toks požiūris, kuris yra dažnai pasitaikantis, jis nėra teisingas. Kaip tik yra visa eilė frakcijos narių, kurie sako, kad Ramūno stilius yra pernelyg švelnus.

Ar tai nėra kova dėl lyderystės, ir bandymas perimti vadovavimą partijai?

To negali būti. S. Skvernelis yra didžiai protingas žmogus. Jis puikiai supranta, ką jis gali daryti, ir ko jis negali daryti. Sakykite man, kokiais būdais jis gali tai padaryti nebūdamas partijos nariu.

Na, pavyzdžiui, įstoti į partiją, ir…

Gali, bet tada toje partijoje, kurią jis jau pažįsta iš vidaus, ten yra daugybė skyrių, daugybė žmonių, ir yra daugybė žmonių, kurie daugybę metų mato kitus asmenis, kuriuos vertina dėl jų padarytų darbų. Tada ten viduje prasidėtų visai nelengvas stumdymasis.

Čia nėra taip lengva, kad – nuėjau, pasakiau, ir R. Karbauskio nebėra. Nei S. Skvernelis, nei kiti žmonės, tokių iliuzijų net negali turėti.

Kodėl Jūs pats į partiją neįstojote?

Aš neįstojau į nei vieną partiją. Džiaugiuosi, kad taip atsitiko, kad aš galėjau išvengti Komunistų partijos. Visą gyvenimą buvau visuomeniškai aktyvus žmogus. Socialdemokratai man niekada nebuvo ta partija, kur norėčiau sukti. Tėvynės sąjunga taip pat tokia nebuvo.

Aš buvau artimiausias su Romualdu Ozolu. Jis mėgino mane įtraukti, taip pat – ir į Europos Parlamento rinkimus. Romualdas ir aš pamatėme, kad aš galbūt esu labiau reikalingas toje pozicijoje, kurioje esu, kaip mokslininkas, visuomenės žmogus.

O dabar pasukau į šitą kelią, bet aš Ramūnui sakiau, kad aš nesirengiu stoti, manęs niekas neprašo. Aš lyg ir tai paaiškinau. Tokia Centro partija, kokia yra dabar, manęs absoliučiai netenkina, ir aš nematau tos tikrosios jėgos. (…)

Ponios Širinskienės poelgis, kai ji prisijungė prie „tvarkiečių“ frakcijos, sulaukė visokių vertinimų. Nuskambėjo ir griežtesnių žodžių apie ją. Kaip Jūs tai matote?

Pasakysiu Jums nuoširdžiai taip, kaip aš galvoju. Pasakysiu apie moralinę pusę, bet ir apie valstybinę. Jeigu nebūtų įvykę tai, kas yra įvykę, ir nebūtų koalicijos iš parlamentinių frakcijų, tai šiandien būtų visai kitokios kalbos, visai kitokie dėstymai – premjero ar ne premjero S. Skvernelio, būtų kitokie scenarijai.

Kokie – tie scenarijai?

Jie galėtų būti įvairūs – ir mažuma, ir Rokas Masiulis. Žinome visokius mąstymus apie kitokius galimus premjerus. Pagrindinis dalykas, dėl ko aš palaikau tokį žingsnį – stabilumas valstybėje.

Manęs netenkino visos tos kalbos, kad „mes išeisime valdžios“. Viešai frakcijoje kalbėjau, ir labai stipriai pasisakiau dėl tokių ne visai pamatuotų ir kartais neatsakingų pareiškimų, kurie pačius mus, „valstiečius“, gena į kampą. Ką tai reiškia – „metams aš išeisiu iš valdžios“, o tada „už metų jūs, rinkėjai, duokite mums vėl valdžią“? Kas čia per sveiku protu nesuvokiamas žaidimas?

Čia Jūs apie tai, kai R. Karbauskis kalbėjo..

Taip, Ramūnui nereikėjo taip daryti. Tada dauguma žmonių tampa įkaitais. Viešai sakiau, kad man šitas dalykas netinka. Frakcijos nariai girdėjo mano balsą, ir tai buvo vienas iš balsų, kuris padėjo susivokti situacijoje.

Dabar – dėl komunikavimo pusės, tai, žinote, aš žinau kaltinimus, kuriuos žeria Agnei, bet supraskite ją. Žmogus padarė didžiulę auką, juk tai yra baisus apsisprendimas. Kodėl daugybė žmonių kalbinti nenuėjo ten?

O buvo ir daugiau kalbintų žmonių?

Be abejo, kad buvo kalbinta nemažai žmonių. Tas žmogus iš emocinių paskatų negali tuoj pat atsitraukti nuo savo buvusių ir esamų širdyje bendražygių. Taip ir gavosi toks gana prieštaringas pasisakymas, kuris daugeliui žmonių atvėrė kritikos Pandoros skrynią.

Tikriausiai vienas didžiausių nesupratimų šitoje situacijoje buvo – kodėl „valstiečiai“ išsiuntė tokį aktyvų narį? Jūs turite gi tokių, kurie, būkime tiesūs, nelabai ir žodžio prataria Seimo salėje.

Teisingai, bet tie, kurie buvo kalbinti, ir, tokie – kaip Jūs įvardinate, jie pasakė ne. Ji sutiko, nes žmogus yra atsakingas, aktyvus, ir supranta, į kokią padėtį pateks valstybė – ir vėl nestabilumo.

Kalbant apie koaliciją, ar nespaudžia tie partneriai – socialdarbiečiai, „tvarkiečiai“ kažkaip peržengti kažkokių jūsų moralinių nuostatų?

Niekada. Jau tuoj bus treji metai, kai dirbame su socialdarbiečiais. Niekada neturėjome jokių problemų. Jie turi savo supratimą, mes – savo. Buvome pasirašę komunikatą dėl vertybinių dalykų. Vieną iš jų ir aš formulavau, nes buvau derybininkų gretose.

Žinote, kai dirbi trejus metus, atleiskite man, bet dažnai vertybiniai dalykai, jei žiūri į valstybę, ir nori jai padaryti gero, tiek susiniveliuoja, kad kyla klausimas, ar aš žmonėms padarysiu gerai, ar galiu pakenkti? Toks yra pagrindinis klausimas. Labai gaila, kad mes padarome žingsnių, kurie vis tik pakenkia žmonėms.

Pavyzdžiui, kokius?

Yra visokių dalykų. Sakykime, vadinamų „Sodros“ „lubų“ įvedimas. Sakykime yra tokia situacija: žmogus uždirba daug pinigų, sąžiningai moka mokesčius. Jis suserga, septynios dienos „biuletenio“, ir gražiausiu būdu dėl „Sodros“ „lubų“ nuo buvusios algos nubyra 500 eurų. O motyvas – koks? Atseit, kad piktnaudžiauja. Įstatymo juk negalima kurti įsivaizduojant, kad visi yra vagys. Yra įstaigos, kurios turi žiūrėti, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, o nepaisyti prezumpcijos neišeina.

Grįžtant prie politinių temų, iš socialdarbiečių pusės buvo pamąstymas, kad galbūt į kitus Seimo rinkimus būtų galima eiti bendrame sąraše. Ar buvo apie tai kalbėta kokiame nors „valstiečių“ formate?

Oficialiame formate frakcijoje nebuvo kalbėta, bet tokių pamąstymų aš esu girdėjęs. Sprendimų neturiu. Aš nebuvau, kada tai buvo kalbama. Tokia kalba buvo, bet, man atrodo, iš to nieko neišėjo.

Dar mąstant apie S. Skvernelio ir partijos, frakcijos tolesnį bendradarbiavimą, ar dabartinę situaciją įvertintumėte kaip krizinę? Kaip iki Seimo rinkimų šituos dalykus subalansuoti?

Keturių pasirašiusiųjų viduje krizinės situacijos nėra. Nėra jokios krizinės situacijos santykyje tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio. Atvirkščiai, dabar žmonėms turėtų būti naujas impulsas atsigauti. Nes, tiesą sakant, daugeliui žmonių, esančių valdančiųjų viršūnėje, ministrų ir paties premjero, reikia pamatyti ir nuovargio, ir netikrumo žymes. Niekas taip nepažeidžia kaip netikrumas.

Bet manau, kad Seime atsiras vėl naujų mėginimų „valstiečių“ frakciją skaldyti. Atsiras naujų mėginimų kurti naujus blokus, orientuojantis į ateinančius rinkimus. Jeigu S. Skvernelis nesuras savo širdies ir matymo „valstiečių“ partijos kaitoje, tokioje, kaip jis įsivaizduoja, neabejoju, kad arba jis pasuks naujo junginio kūrimo keliu, arba susies savo likimą su kažkuo. Tai yra politinė realybė, ji nieko neturi stebinti.

Ar, Jūsų manymu, „valstiečiai“ turėtų ateitį Seimo rinkimuose be S. Skvernelio sąraše? Jis yra svarbi figūra, buvo nr. 1 per rinkimus 2016 metais.

Taip, premjero įdirbis yra dėl viso to, ką Lietuva pajuto. Be abejonės „valstiečiams“ be S. Skvernelio būtų sunkiau, bet nesakyčiau, kad „valstiečiai“ neturės palaikymo tarp Lietuvos žmonių ateinančiuose rinkimuose. Bet, kad būtų toks rinkimų rezultatas, koks buvo 2016 metais, negalima tikėtis jau vien dėl to, kad visada yra blogesnėje situacijoje tie, kurie buvo valdžioje. Visi mes tą žinome. Tikėtis 50 vietų (yra naivu), galvoju, kad, jei 15 žmonių būtų, tai čia būtų didelis pasiekimas.

Jau vien tas įtampų gali įtampų frakcijoje kelti..

Žinoma, jie patys žino. Visi jie supranta tą patys. Nei vienam iš jų tai nėra stebuklas. Kai prasidės rinkimai, kaip ir kiekvienoje frakcijoje, bus daug alkūnių stumdymosi dėl to, kurioje vietoje esi, kokią apygardą turi. Čia yra normali demokratinio gyvenimo pusė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA