Pilietiški kauniečiai nerimsta: renka parašus dėl centrinio pašto pastato nepriežiūros (papildyta)

D. Beržinio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugiau kaip dešimt dienų tęsiasi daugeliui kauniečių skaudi istorija apie vandentiekio avarijų niokojamą unikaliu praeito amžiaus modernizmo paminklu laikomą Kauno centrinio pašto pastatą, kuriuo miestiečiai pagrįstai didžiuojasi jau beveik šimtmetį. Pilietiški kauniečiai sunerimę dėl galimo neigiamo išsiliejusio vandens poveikio pastato konstrukcijoms bei galimų avarijų ateityje – didžioji įmonei „Lietuvos paštas“ priklausančio pastato dalis jau ne vienerius metus yra apleista ir nenaudojama, o taip pat ir nešildoma.

Kauniečiai kviečiami pasirašyti peticiją

Neapsikentę situacijos, kuomet dėl nepriežiūros pastate nuo sausio 14 dienos įvyko net du su trūkusiais vandentiekio vamzdžiais susiję incidentai, pilietiški kauniečiai sausio 24-ąją išplatino peticiją, kviečiančią pasisakyti už Kauno centrinio pastato išsaugojimo idėją.

„Stebėdami ilgus metus trunkantį AB „Lietuvos paštas“ neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą – 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, – rašoma peticijos tekste.

– RAGINAME ir PRAŠOME AB „Lietuvos paštą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.

Peticijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę jau pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat faktą, kad 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Penktadienio popietę minėtą peticiją buvo peržiūrėję beveik 6 tūkst. žmonių, surinkta beveik 1,3 tūkst. parašų. Visą peticijos tekstą galite perskaityti ir pasirašyti čia.

Trūkę vamzdžiai užliejo istorinį pastatą

Pirmoji žinia apie nenaudojamose viršutinių pastato aukštų patalpose nuo šalčio trūkusius vandentiekio vamzdžius visuomenę pasiekė sausio 14-tąją dieną, kuomet praeiviai pastebėjo neįprastai didelius varveklius, kyšančius iš pirmojo aukšto vitrininių unikalaus lenkto stiklo pašto pastato langų.

Kauno centrinio pašto pastato fasado vaizdas po sausio 14 d. įvykusios avarijos / R. Tenio nuotr.

Pagal pateiktą versiją, trūkus vamzdžiams pastato viršuje, vanduo tvino iki pat apačios ir per ertmes išsiveržė į išorę, kur ir susidarė įspūdingi varvekliai. Buvo teigiama, jog incidento vietą apžiūrėję paveldosaugininkai konstatavo, kad kultūros vertybe pripažintam pastatui vanduo didelės žalos nepadarė.

Tiesa, šmėstelėjo ir nedidelė žinutė, kad nors paties pastato šeimininko eksploatuojamos patalpos, kur įsikūręs klientų aptarnavimo skyrius, ir nenukentėjo, tačiau žalos padaryta pašto nenaudojamose patalpose planuotos surengti „Art Deco“ baldų parodos eksponatams. Portalo žiniomis, surengti praėjusio amžiaus modernizmo parodą Kauno centrinio pašto poreikiams jau keleri metai nereikalingose tuščiose patalpose planavo visuomenininkas Dainius Lanauskas, judėjimo „Gražinkime Kauną“ iniciatorius – jis šios idėjos neatsisako ir ateityje bei laukia galutinio pašto vadovų sprendimo dėl bendradarbiavimo sąlygų.

Antroji žinia apie toliau liejamą istorinį pastatą kauniečius pasiekė sausio 23-iąją. Atidžiai pašto pastatą stebintys kauniečiai ant pastato fasado pastebėjo ne vieną drėgną dėmę, pranešančią apie naujas vandens atakas. Naujienų agentūrai BNS pašto atstovai teisinosi, esą sienos sudrėko ieškant paslėptų defektų sename pastato vamzdyne. Buvo teigiama, kad avarinės tarnybos specialistai atliko vamzdyno testavimo darbus, t. y. paleido vandenį ir ieškojo vietų, per kurias jis sunkiasi. Pasak pašto atstovų, per sutrūkinėjusius vamzdžius sienose prasisunkė vanduo, tačiau avarinės tarnybos darbuotojai iškart vandenį sustabdė ir likvidavo gedimus.

Tačiau socialiniuose tinkluose pasipylę komentarai nebuvo tokie optimistiški. Dauguma žmonių reiškė nuomonę, kad nešildomo pastato sienose išbėgęs vanduo, esant minusinei oro temperatūrai, greičiausiai nespėjo išdžiūti, todėl sušalo į ledą ir dėl išsiplėtimo, greičiausiai, dar stipriau sugadino tiek vamzdžius, tiek pakenkė pastato sienoms. Tikimasi, kad ši situacija ir gyventojų pasirašyta peticija atkreips aukščiausių šalies pareigūnų ir miesto vadovų dėmesį į daromą žalą valstybės turtui ir interesui.

Pašto pastato valdytojas ginasi atsakomybės

Tačiau Kauno centrinį pastatą valdanti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ ir toliau ginasi tenkančios atsakomybės už šio pastato nepriežiūrą. „Kauno centrinio pašto pastatas eksploatuojamas laikantis visų paveldosaugos reikalavimų, nuolat bendradarbiaujame su specialistais, kurie atlieka būtinus remonto ir pastato priežiūros darbus“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentuoja įmonės atstovė spaudai Aušra Kurtkutė.

Po dešimties dienų Kauno centrinio pašto pastato fasade ir viduje dar aiškiau matyti trūkusio vandentiekio padaryta žala / D. Beržinio nuotr.

Dar daugiau, įmonės atstovai pirmą kartą griebiasi naujos versijos – sprogę vandentiekio vamzdžiai nešildomame pastate, pasirodo – net ne jų kaltė. „Praėjusią savaitę pastate įvykusi vandentiekio sistemos avarija įvyko dėl buvusių rangovų atlikto nekokybiško darbo, todėl šiuo metu vertiname patirtus nuostolius ir pateikėme jiems pretenziją dėl žalos atlyginimo“, – teigiama portalui pateiktuose atsakymuose.

Šiuo metu atsakyti į klausimą, ką ateityje ketina daryti su šiuo pastatu, įmonė taip pat negali, „nes strateginis planas dėl „Lietuvos pašto“ valdomo nekilnojamo turto vis dar rengiamas“. Tokioje situacijoje patogiausias menamas atsakymas į klausimą, kada planuoja jį parengti – artimiausiu metu.

„Noriu pabrėžti, kad pastatas yra prižiūrimas bei eksploatuojamas tinkamai, nebloginant jo būklės. Šio pastato perdavimo valstybės žinion galimybės nesvarstome, nes, būdami akcine bendrove, to padaryti negalėtume“, – dabartinių įmonės vadovų nuomonę kauniečiams penktadienį perdavė „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai A. Kurtkutė.

Meras nuomonės miestiečiams svarbiu klausimu neišsakė

Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio atsakymo apie Kauno centrinio pašto pastato būklę ir priemonių planą jam apsaugoti ateityje iki penktadienio darbo dienos pabaigos portalas „Kas vyksta Kaune“ negavo, gavę komentarą, straipsnį papildysime.

Primename, kad Kauno centrinio pašto pastato likimas svarstytas jau ne kartą. Paskutinis atvejis, kuomet bendrovė „Lietuvos paštas“ buvo nusprendę parduoti šį istorinį pastatą Kaune vyko 2017-ųjų metų rugpjūčio mėnesį. Tuo metu nepriklausomi ekspertai nustatė, kad daugiau nei 5 tūkst. kv. m. ploto pastatų kompleksas Laisvės alėjoje vertas beveik 1,62 mln. eurų, tačiau pirkėjas taip ir neatsirado. Apie tuo laikotarpiu vykusias diskusijas miesto savivaldybėje ir viešojoje erdvėje galite skaityti čia.

Papildyta 2019.01.28 17:00

Pirmadienį Kauno meras Visvaldas Matijošaitis išplatino oficialų laišką, kuriame iškėlė ultimatumą šalies susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dėl abejingo požiūrio į Kauno centrinio pašto pastato situaciją.

Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelis metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė „Lietuvos paštas“ su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – rašoma Kauno mero atsakyme portalui „Kas vyksta Kaune“.

 „Man kyla klausimas, ko laukia susisiekimo ministras? Dar rimtesnė avarijos? Ministro aplinkos pažadas sprendimą dėl to, ką daryti su centrinio pašto pastatu, priimti iki šių metų pabaigos, skamba kaip pasityčiojimas iš kauniečių. Sprendimų ir veiksmų reikėjo vakar. Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą“, – savo poziciją išsako Kauno miesto vadovas.

V. Matijošaičio teigimu, miesto galimybės pažaboti netinkamai jiems priklausančius pastatus prižiūrinčius pastatų savininkus suveikia, kai pastatai yra privati nuosavybė, tačiau valstybės valdomam turtui tokio poveikio nepadarys. „Juk padidintų mokesčių iš savo kišenės nemokės nei ministras, nei „Lietuvos pašto“ vadovai. Jei skirtume baudas, jos būtų sumokėtos iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – įsitikinęs V. Matijošaitis.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Aktualiausia

Naujausios žinios

Negandos avaringiausioje Kauno sankryžoje: dūmuose paskendo automobilis

Dėl avarijos vienoje pagrindinių gatvių vairuotojai stovi spūstyje

Skaudus įvykis: susidūrus troleibusams, nukentėjo žmogus (papildyta)

Formuojasi ateinančio sezono „Žalgirio“ vizija – nori susigrąžinti buvusius žalgiriečius

K. Mažeika neslepia: turėsime atsisakyti plastikinių indų ir senų automobilių

Nustatė išmokos sumą laikinai prižiūrintiems svetimą vaiką: yra svarbi sąlyga

Policija ieško sukčiaus: išgrynino pinigus iš svetimos banko kortelės

Kaune pristatyta INDRE MILIS pop-up meno paroda

Kaune fiksuojama iki 5 kartų išaugusi oro tarša

Kauno klinikos klausys pacientų patarimų: kuriama speciali naujovė