Mero perkalbėti nepavyko: centrinio pašto pastato nepirks

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasklidus žiniai, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis nemato prasmės gelbėti šiuo metu jau nebeparduodamo Kauno centrinio pašto pastato periimdamas jį miesto savivaldybės globon, socialiniuose tinkluose tarp kauniečių užvirė įnirtinga diskusija. Pasisakiusiųjų šiuo klausimu nuomonės nesutapo.

Virtuali erdvė virto karo lauku

„Tikiuosi mero komanda išaiškins merui, kad ir kultūra sukuria pridėtinę vertę“, – asmeniniame socialinio tinklo profilyje rašė Kaune gyvenantis verslininkas bei kolekcionierius Dainius Lanauskas. Įrašas neliko nepastebėtas. Sulaukta kontraversiškų reakcijų.

Virtuali diskusija įsisiūbavo nuskambėjus vieno iš jos dalyvių klausimui: ar Kaunui rūpi modernizmo palikimas? Komentarai socialinio tinklo įraše pro akis nepraslydo ir miesto vicemerui Povilui Mačiuliui: „O kodėl tik centrinį paštą? Aš siūlau Paštą, Pieno centrą, Lietuvos banką ir Pažangos rūmus. Čia pradžiai. Po to gelbėti ir visus kitus“, – rašė jis tarsi retoriškai klausdamas, kodėl išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas vien Kauno centrinio pašto pastatui, kai mieste gausu ir kito paveldo.

Atsirado iš dalies palaikančių tokią P. Mačiulio poziciją, nes būtinų gelbėti pastatų Kaune išties daug. Tačiau esą tokia misija būtų prasminga, nes greitu metu gali nutikti taip, kad Kaunas neturės kuo didžiuotis tuomet, kai miestas taps Europos kultūros sostine, tikino diskusijos dalyviai.

Kiti bandė užginčyti pastarąją nuomonę sakydami, kad kauniečiai patys turėtų imtis iniciatyvų, padėsiančių esant galimybei išpirkti Kauno centrinio pašto pastatą. Prašyti lėšų valstybės ar savivaldybės esą – per įžūlu.

Pastebėjęs P. Mačiulio komentarą po kurio laiko sureagavo ir konservatorių partijos aktyvistas Gediminas Skrandis Banaitis. Jis ėmė vardyti Kauno centrinio pašto pastato privalumus, dėl kurių statiniui turėtų būti suteikta pirmenybė, jei savivaldybė vis dėlto nuspręstų jį išpirkti.  „Šis pastatas simboliškai – centrinis, jame yra daugiau galimybių veikloms, jis reikšmingesnis ir turtingesnis savo paveldu“, – tvirtino jis.

Prognozė: pokyčių nebuvimas – Kaunui pražūtingas

Prie diskusijos prisijungęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius taip pat negailėjo kritikos Kauno savivaldybei sakydamas, jog, jei čia neatsiras apie kultūros ateitį kur kas plačiau mąstančių žmonių, Kaunas nužingsniuos pigiu keliu, kuriame dominuos vien dalykai, susiję su besaikiu reitingų kėlimu, o tai esą nuvils visuomenę.

Jis pabrėžė besidžiaugęs, kad miesto valdžiai parūpo sporto objektų Kaune išpirkimas (aut. past. Sabonių sporto kompleksas). Tačiau, pasak G. Kuprevičiaus, merui Visvaldui Matijošaičiui būtų daug naudingiau, jei jis nebijotų nukreipti dėmesį ir į didžiąją kultūrą.

Pasiūlė keisti Kauno miesto merą

Sausio pradžioje kompozitorius G. Kuprevičius ir kolekcininkas Dainius Lanauskas uždaroje socialinio tinklo grupėje „KaunasArtDeco“ pasiūlė idėją įsteigti fondą, į kurį kiekvienas norintis galėtų paaukoti po penkis eurus. O už sukauptas lėšas būtų mėginama išsipirkti, kaip anksčiau oficialiai skelbta, 1,6 milijono eurų įkainotą bendrovei „Lietuvos paštas“ priklausantį statinį, stūksantį Kauno Laisvės alėjoje.

„Liaudies rūmuose“ būtų galima įrengti Art Deco, Pašto istorijos muziejus, vaikų ir jaunimo užimtumo centrą su dirbtuvėmis ir studijomis jų kūrybingumo lavinimui. Gal imamės?“, – virtualioje erdvėje tąkart teiravosi G. Kuprevičius. O neseniai žiniasklaidos atstovams patvirtino, jog sumanymas tikrai nėra vienadienis, o priešingai – rimtas.

Reaguodamas į vyrų idėjas, politikas Vygantas Raulinaitis diskusijoje atstovavo jos priešininkų pusę: „Vieni mėgsta senus automobilius kolekcionuoti, o kitiems jie visai vis vien kaip ir Art Deco. Tai kodėl miesto lėšomis turėtų būti finansuojami vienų ar kitų grupių pomėgiai, ypač kai jokios platesnės diskusijos su miestiečiais tuo klausimu nėra buvę, o tik raginimai pirkti pastatą, bet juk ir nenupirkus to pastato, jo iš miesto nieks neišsineš!“

Išgirdę tokius pasisakymus kiti kauniečiai neslėpė nusivylimo, nes, jų teigimu, šūkyje „Kaunas tvarkosi“ nėra vietos ilgalaikiams projektams bei pridėtinės vertės kūrimui, kritikuotas Vyčio skulptūros prie Kauno pilies reikalingumas.

„Tikiuosi, kas nors paaiškins, kad Kauno paštas yra reikalingas daug labiau nei Vytis su visais tautiniais raštais“, – skaudulius virtualioje diskusijoje atvirai liejo kauniečiai. Ugnies pokalbyje netrūko, ją itin pakurstė griežtas patarimas: kur kas perspektyviau pakeisti merą nei jo požiūrį į tai, ko jis nepajėgus suprasti.

Vicemeras S. Kairys: dar nėra realios grėsmės

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai šia tema pasikalbėjo su miesto vicemeru Simonu Kairiu. „Keista, kad gyventojai apie Kauno centrinio pašto pastatą kalba taip tarsi tai būtų objektas, neturintis šeimininko, atsakingo už jo būklę. Juk, iš tiesų, taip nėra – kol kas šis pastatas priklauso valstybės kontroliuojamai įmonei. Būtent ji turėtų rūpintis statinio ateitimi“, – sakė politikas.

Pasak jo, kultūros paveldo specialistai prižiūri pašto veiklą minėtame pastate. Tad net ir tuo atveju, jei kada nors statinys būtų privatizuotas, esą vis tiek nepranyktų.

„Neabejoju, kad įmonė „Lietuvos paštas“ stebi tam tikras sąnaudas ir į jas atsižvelgia. Todėl natūralu, kad ne visą centrinio pašto statinį norima naudoti išskirtinai tik pašto funkcijoms atlikti. Neslėpsiu, pašto salė yra itin svarbi paveldo atžvilgiu, tačiau kitos pastate esančios erdvės galėtų būti naudojamos ir kitoms reikmėms. Bėda ta, jog „Lietuvos paštui“ nesiseka paskelbti pirkimo konkurso. Tačiau, manau, kad dabar, kai paskirtas naujas įmonės vadovas, prie šių procesų bus sugrįžta“, – teigė vicemeras.

S. Kairio manymu, neteisinga sakyti, jog paveldo objektai nerūpi Kauno valdžiai. Savivaldybė, pašnekovo tvirtinimu, yra atgaivinusi ne vieną tarpukario laikų statinį, o šią savo veiklą ketina tęsti ir toliau. „Dar nėra realios grėsmės, kad vienas ar kitas Kaunui svarbus objektas atsidurs nuošalyje. Miestas sėkmingai žingsniuoja link Unesco pasaulio paveldo sąrašo puslapių. Tad dėmesį į tai reikia atkreipti ne tik miesto valdžios atstovams, bet ir, šiuo atveju, „Lietuvos paštui“, atskiroms ministerijoms, universitetams“, – paaiškina jis.

Patarė vadovautis ne emocijomis, o mąstyti racionaliai

Politikas sakė, kad idėjos, kuriomis virtualioje erdvėje dalinasi kauniečiai, nėra smerktinos. Tokiu būdu esą tik parodoma, jog miestiečiai suvokia turimas vertybes. Tačiau esą nepakanka vien tik nusipirkti Kauno centrinio pašto pastatą. Be viso to reikėtų skirti nemažai lėšų jo restauravimui ir, žinoma, įveiklinimui.

Vicemeras atkreipė dėmesį ir į išsakytą kritiką, kad savivaldybei rūpi ne paveldo gelbėjimas, o įvairių sporto objektų pirkimas, pavyzdžiui sprendimas už 2,6 mln. eurų įsigyti A. Sabonio sporto kompleksą. „Buvo įžvelgtas realus pavojus, kad šio komplekso gali nelikti. Jei miesto valdžia būtų nusisukusi nuo šios problemos, kauniečiams vėl kiltų klausimas, kodėl nebuvo pasirūpinta laiku“, – kalbėjo jis.

S. Kairys teigė, jog kai kuriuos dalykus reikėtų spręsti vadovaujantis ne emocijomis, o racionaliai. Tik tokiu būdu bus galima ne tik išsaugoti mieste esantį paveldą, bet ir padaryti jį gyvu. „Daugelis iš mūsų, šiuo metu užimančių pozicijas valdžioje, neatsisakome visuomeniškai pagelbėti. Miesto valdžia gali prisidėti tvarkant tokių pastatų fasadus, įrengti atminties ženklus, bet jų visų perimti savivaldybė tikrai negali“, – teigė politikas.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstame pranešime bendrovė „Lietuvos paštas“ informavo, kad bendrovės valdymo klausimai, tarp jų ir disponavimas nekilnojamuoju turtu, yra derinamas su valdyba, kuri šiuo metu yra naujai suformuota. Tolimesnius sprendimus dėl Kauno centrinio pašto likimo ir galimo realizavimo rinkoje ir priims naujai suformuotoji „Lietuvos pašto“ valdyba.

24 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

„Žalgiris“ iškovojo 6-ąją pergalę „Betsafe–LKL“ pirmenybėse

A. Veryga nepraleido progos pamatyti Kaune gimusį ketvertuką

Pablogėjus oro sąlygoms, pasipylė avarijos: miesto centre pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji

Finaliniuose debatuose dėl Prezidento posto Kaune susikovė du galimi konservatorių atstovai

Už sudrausminimą - naktis areštinėje ir atimti kauniečių vaikai: pavertė girtaujančiais smurtautojais

Gaisro liepsnos ryja buvusias Kauno radijo fabriko patalpas (papildyta)

Kauno regione fiksuojamas didžiausias skaičius sergančių peršalimo ligomis

Mokyklose svarstoma įvesti specialią valandos trukmės pertrauką

„CityBee“ griežtina taisykles: neatsakingiems vairuotojams taikys 2 tūkst. eurų baudas

Suskaičiavo nelaimes rombais pažymėtose Kauno perėjose: statistika nustebins