Paskelbtas verdiktas dėl tarptautinio mažametės kaunietės įvaikinimo

Asmeninio albumo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo, kuriame devynmetės iš Kauno įtėviais siekė tapti pora iš Naujosios Zelandijos. Prieš posėdį teismas pranešė, kad sprendimą paskelbs už uždarų durų, jo neviešins ir nekomentuos.

„Ši byla sulaukė itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Paminėtina, kad visos įvaikinimo bylos yra labai jautrios. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad įvaikinimo bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik pareiškėjai, įvaikinimo tarnybos atstovai, prašomas leisti įvaikinti vaikas, dėl brandos galintis suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę.

Įvaikinimo bylų duomenys yra nevieši. Tokiu būdu siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjų teises, bet ir vaiko teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, reglamentuotą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje“ , – skelbiama prieš paskelbimą teismo išplatintame pranešime.

Teismas pranešė, kad sprendimo neviešins: „Teismas informuoja, kad tarptautinio įvaikinimo byloje priimtas sprendimas bus skelbiamas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai“.

Sprendimo paskelbime galimi įtėviai iš Naujosios Zelandijos nedalyvavo. Posėdžio dalyviai į Vilniaus apygardos salę atvyko slapta, žiniasklaidai nepasirodė.

Anksčiau sesers globos siekęs brolis teigė, kad neskųs teismo sprendimo, vėliau persigalvojo, tačiau teismo atstovės teigimu, brolis sprendimo skųsti ir negalės, nes nėra proceso dalyvis.

Po posėdžio iš teismo salės išėję posėdžio dalyviai su žiniasklaida bendrauti nepanoro. Teismo atstovės teigimu, jei teismas nusprendė, kad sprendimas neviešinamas, proceso dalys neturi teisės jo viešinti. Paviešinus grėstų teisinė atsakomybė.

Skandalas dėl devynmetės iš Kauno įvaikinimo kilo po to, kai laikinosios auklėtojos, galėjusios su mergaite leisti laisvalaikį, kaimynė apie įvaikinimą pranešė žiniasklaidai.

Vėliau atsirado du mergaitės broliai, vienas iš jų pareiškė norą globoti seserį, nors iš pradžių tikino, kad nei jis, nei kitas jo brolis tam neturi sąlygų. Prieš paskutinį tarptautinio įvaikinimo posėdį brolis tikino, kad neprieštaraus sesers norams ir neskųs teismo sprendimo, nors sprendimo paviešinimo išvakarėse LNK televizijai kalbėjo priešingai – tikino, kad skųs, jei sprendimas bus jam nepalankus.

Prašymą globoti seserį pateikęs brolis gyvena Anglijoje, kartu su drauge augina vienerių metų vaiką. Vienerių vaiką augina ir kitas brolis, gyvenantis Norvegijoje. Dar vienas brolis gyvena Londone, kiti du broliai Lietuvoje – atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Devynmetė turi dvi seseris – viena jų kartu auga globos namuose, kita įvaikinta Lietuvoje. Prašymą globoti seserį pateikęs brolis bendravo su Naujosios Zelandijos piliečiais, tačiau teigia, kad nedaug.

Siekia įvaikinti šeima iš Naujosios Zelandijos

Nors Naująją Zelandiją ir Lietuvą skiria daugiau kaip 17 tūkst. kilometrų, prieš septynerius metus įtėviais tapti nusprendusi pora atstumo neišsigando. Neišsigando jie ir nežinomos šalies – iki netikėto susidūrimo su įvaikinimu iš mūsų šalies, apie Lietuvą pora nė nebuvo girdėjusi.

Tad kodėl jie nusprendė įsivaikinti ne Naujosios Zelandijos, o Lietuvos piliečius? „Įvaikinimo procesas Naujojoje Zelandijoje yra labai sunkus ir sudėtingas. Ten visiškai kitokia sistema. O ir biologiniai tėvai ne tik dalyvauja procese, bet ir vėliau nuolat lankosi namuose ir panašiai. Įvaikinimo procesas visiškai kitoks, – pasakojo Nigelas. – Dėl sudėtingo proceso ir nusprendėme pasidomėti tarptautiniu įvaikinimu.“

Ieškodami tarptautinių galimybių įsivaikinti vaikus, Naujosios Zelandijos piliečiai atrado tinklapį, kuriame siūloma įsivaikinti iš Filipinų, Indijos, Tailando ir Lietuvos. Jie tikino, kad susipažinę su šalimis ilgai nesvarstė ir nusprendė kreiptis į Lietuvą.

„Pasirinkome Lietuvą, nes ji panaši į Naująją Zelandiją. Yra labai daug atvirų erdvių, miškų, ežerų. Nors mes turbūt turime aukštesnius kalnus“, – nusijuokė Nigelas. Prieš trejus metus pora iš Naujosios Zelandijos įsivaikino du berniukus, jie kartu su įtėviais pastaruoju metu lankosi ir Lietuvoje, kol vyksta įvaikinimo procesas.

Biologinių vaikų negalėjo turėti

Biologinių vaikų pora nesusilaukė, nors santuokoje gyvena jau 23-ejus metus. Turėti savo vaikų jie tiesiog negalėjo, todėl seniai svarstė apie galimybę įsivaikinti. Iš pradžių du berniukus į šeimą priėmusi pora nusprendė, kad jų šeimai iki pilnatvės trūksta ir dukros. „Norėjome pasidalinti meile, norime duoti“, – apie priežastį, kodėl nusprendė įsivaikinti dar vieną vaiką, kalbėjo pora.

Beje, pirmą kartą mergaitės atvaizdą jie pamatė mažoje, dokumentinio formato nuotraukoje. Iš tokios nuotraukos ir aprašymo jie turėjo apsispręsti ir pasakyti „Būsime jos naujais tėvais“ arba „Nebūsime“. Jie pasakė „Taip“.

Nuo rugpjūčio laiškais su mergaite bendravę galimi jos įtėviai teigia, kad nė karto iš jos negirdėjo nenoro važiuoti kartu, nors apie brolius ir seseris ji papasakojo. „Viską žinome, viską apie jos šeimą. Apie savo brolius ir seseris ji rašė ir laiškuose, pasakojo vaizdo įrašuose. Jos ir laiškus rašė kartu su seserimi. Ji ir jos seserys sakė, kad joms patinkame ir tikrai nepriekaištauja, kad taptume jos įtėviais“, – tikino pora.

Dukrą prarado, nes „užgėrė“

Kilus skandalui su DELFI bendravęs, o vėliau sesers globos siekęs, brolis pasakojo, kad visi vaikai daugiau ar mažiau augo globos namuose. Paskutinė į juos prieš penkerius metus pateko mažiausia devynmetė sesuo.

Brolis įvardijo, kad pirmiausia iš šeimos buvo paimti trys vaikai. Tuo metu motina su jauniausia dukra gyveno Anglijoje. Kai grįžo į Lietuvą, į globos namus pateko ir jauniausia dukra. „Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo, jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė (jauniausią seserį – DELFI)“, – pasakojo devynmetės brolis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Aktualiausia

Naujausios žinios

Patarė, kuo pakeisti įprastą kiaušinių ir majonezo derinį

Populiariausios frazės ir klausimai, nuskambantys prie tradicinio Velykų stalo

Kauniečiai turės apsieiti be karšto vandens (atjungimo grafikas)

Vėl tikrins N. Zobovo meškų laikymo sąlygas: žada net konfiskuoti gyvūnus

Naktį prie cirko Aleksote kilo gaisras: apdegė žmogus (video)

Kurioje miesto vietoje iškils kauniečių mylimos senbernarės Bitės skulptūra?

Prasmingų pokalbių erdvė Kaune: atvirai apie svarbiausias vertybes

Lapių sąvartyną ryja liepsnos: gaisrininkai su ugnimi kovoja ne vieną valandą

Sunkiau nei atrodė: Laisvės alėją bando šveisti jau trečią kartą

Kad Velykų stalas neapkarstų: priminė dažniausiai per maistą plintančias ligas