Jau ne vienerius metus spalio paskutiniąją dieną Kauno barai ir naktiniai klubai kviečia švęsti Helovyną. Šįvakar į siautulingą šėlsmą jau įsiliejo dešimtys pramogų vietų, kuriose ne tik atitinkamai “padailintas” interjeras, bet ir apsilanko kostiumus vilkintys arba veidus išsipaišę klientai.
Švęsti ar nešvęsti Helovyną? Apskritai, lietuviams tai yra linksmybių vakaras ar tokio iš viso nederėtų net garsiai minėti? Dalis piliečių pasisakytų, jog kuo daugiau nuotaikingų vakarų niūrų rudenį tuo geriau, ir koks skirtumas iš kur kilo idėja švęsti Heloviną. Juk jos metu šėlstama, linksminamasi, persirengiama ir nieko blogo kitam nelinkima. Ypatingai Helovynas mėgiamas JAV, kur persirengę kostiumais vaikai vaikšto po apylinkių namus ir prašo saldainių. Kita pusė apklaustųjų kategoriškai teigtų, kad katalikai turėtų pripažinti tik vienintelę šventę ir tai turi būti Vėlinės.
Helovyno šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.
Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovyno pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialiais kostiumais, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Pavadinimas Helouvynas (ang. Halloween) kilęs iš senosios anglų kalbos. Iki šiol nesutariama, kaip Lietuvoje vadinti šią šventę, todėl ji vadinama ir Helovynu, Halovynu, Helovinu ir tt.
