Pavyzdys kitoms savivaldybėms
Jau keletą metų iš eilės Kauno miesto savivaldybė kartu su bendrojo lavinimo ir sporto mokyklomis kuria veiksmingą vaikų mokymo plaukti sistemą. Vykstant projektui, kurio metu organizuojami nemokami užsiėmimai, plaukti išmoko daugiau nei 700 trečiųjų klasių moksleivių. Projekto įgyvendinimui iš miesto biudžeto kasmet skiriama lėšų. Kūno kultūros ir sporto departamentas ragina ir kitas savivaldybes remti šią perspektyvią programą.
„Jau greitai pradės veikti „Girstučio” baseinas, bus didesnės galimybės rengti plaukimo pamokas, tad kitų metų biudžete miesto Taryba projektui galėtų skirti daugiau nei 50 tūkst. Lt”, – teigė miesto meras.
Praėjusiais metais didelis dėmesys skirtas pilietiniam-tautiniam ugdymui, įdiegtas laisvės kovų istorijos mokymas. Taip pat mokyklose aktyviai ugdomas verslumas. Šiuo metu Kaune veikia apie trečdalis visos šalies moksleivių mokomųjų bendrovių, kurios rodo aukštus rezultatus šalies ir tarptautiniuose konkursuose.
Būsimi darbai
Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta Kauno mokyklų pastatų renovacijai. Ateityje didesnį dėmesį ketinama skirti mokyklos aplinkos saugumo problemai. Kai kurios mokyklos jau yra įsirengusios stebėjimo kameras, tačiau į įstaigos kiemą dažnai patenka pašaliniai asmenys. Ateityje mokyklos bus skatinamos ne tik įsirengti stebėjimo kameras, bet ir tvora aptverti savo teritoriją.
Spaudos konferencijos metu atkreiptas dėmesys į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurias kol kas mažai palietė renovacijos banga. Kauno mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko pastebėjo, kad patalpų vaikų darželiams ir lopšeliams-darželiams mieste problema išsprendžiama, tačiau būtina renovuoti daugiau įstaigų.
Susirūpinta ir dėl menko ugdymo įstaigų dalyvavimo programose, kurių metu darželių ir mokyklų ugdytiniams nemokamai gauna pieno ir vaisių. Šiomis programomis šiuo metu naudojasi mažiau nei pusė miesto ugdymo įstaigų.
Pasak Tarybos nario Gedimino Budniko, moksleiviams būtina daugiau sportuoti. Švietimo ir sporto komiteto narys pasiūlė į mokymo programą įtraukti daugiau kūno kultūros pamokų.
„Bendraudamas su mokyklų vadovais išgirdau, kad tokiai iniciatyvai ypač priešinasi mokinių tėvai. Jiems atrodo, kad kūno kultūra yra tuščias laiko gaišimas. Bet tai klaidinga nuostata”, – teigė G. Budnikas.
