#V100 Kaune esantis vienas iš trijų pasaulyje Laisvės varpų išmuš 100 dūžių

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jau šį penktadienį, visai šaliai švenčiant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, lygiai 12:30 val. po miestus nuvilnys Lietuvos bažnyčių varpų sąšauka „Gloria Lietuvai“. Jos metu varpai suskambės 100 kartų. Akcijoje dalyvaus ir vienintelis Lietuvoje esantis Laisvės varpas, įkurdintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte. Laisvės varpų pasaulyje vos trys, tad Kaunas turi kuo didžiuotis, neabejoja portalo „Kas vyksta Kaune“ pašnekovė muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė ir vedasi į bokštą.

Kopiame į aukštybes ir teiraujamės muziejininkės apie Laisvės varpo istoriją.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštas./R. Tenio nuotr.

Padovanojo Amerikos lietuviai

Užlipę į viršų apsižvalgome: Laisvės varpas įkurdintas palei langus, šalia kabo karilijono varpai, Prezidento Valdo Adamkaus padovanotas varpas bei laikrodžio varpas iš senojo Karo muziejaus. „Kaip Jonas Basanavičius yra pasakęs, pastarasis varpas tada skelbė Lietuvos rusinimą, o dabar skelbs mūsų laisvą Lietuvą“, – perpasakojo dr. A. Jurevičiūtė.

Kelionė laiptais į bokštą./R. Tenio nuotr.

Sutelkiame dėmesį į Laisvės varpą, pasak muziejininkės, Laisvės varpų, skirtų kovai už nepriklausomybę, pasaulyje vos 3: Filadelfijoje, Meksikoje ir Kaune.

Lietuvai Laisvės varpą padovanojo Amerikos lietuviai, kurių didžiulė bendruomenė iš toli rūpinosi Lietuvos nepriklausomybe. „Laisvės varpo idėja gimė 1919 m. JAV lietuvių visuomenės veikėjui Jonui Bagdžiūnui Borden, kuris idėją pristatė Amerikos lietuvių Seime. Tikslas – padovanoti Lietuvai dovaną – Laisvės varpą, tokį patį kaip Filadelfijos Liberty Bell“, – pasakojo dr. A. Jurevičiūtė.

Lėšas gamybai rinko Amerikos lietuviai, 1919–1920 m. jie važinėjo po lietuvių kolonijas ir siūlė: jei nori paskambinti varpu – moki 1 dolerį, gauti varpo ženkliuką atsieidavo 5 dolerius, medalis – daugiau kaip 5 dolerius.

Iš viso surinkta 7 tūkst. dolerių. Varpui išleista –4713 dolerių 71 ct. Varpas nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje, maždaug per mėnesį.

Varpai./R. Tenio nuotr.

Turėjo atitekti Vilniui, bet atsirado Kaune

Dr. A. Jurevičiūtė pabrėžė, kad šis varpas Amerikos lietuvių buvo skirtas ne Kaunui, o Vilniui, Gedimino pilies bokštui. Tačiau, 1920 m. rudenį Vilnių okupavo lenkai ir varpą teko atiduoti Laikinajai sostinei Kaunui, su sąlyga, kad kai Vilnius vėl taps laisvas – varpas iškeliaus ten. „1939 m. atgavus Vilnių, varpą ruoštasi grąžinti, tačiau prasidėjo diskusijos dėl konkrečios vietos: kabinti Katedros bokšte, Gedimino pilies bokšte ar kt., tačiau tuomet vėl prasidėjo okupacija, tik dabar sovietinė ir Laisvės varpas liko Kaune. Tikėkimės puikiai skambės dar šimtą metų“, – viliasi dr. A. Jurevičiūtė.

Beje, Vilnius varpą irgi tavo, tačiau kitokį – Tūkstantmečio, jį 2009 m. miestui irgi padovanojo Amerikos lietuviai, varpas saugomas Lietuvos valdovų rūmuose.

Laisvės varpas./R. Tenio nuotr.

Perdavė Jonui Vileišiui

Laisvės varpas pirmiausiai atplukdytas iki Liepojos, vėliau atgabentas Lietuvon, kol galiausiai pasiekė Kauną ir perduotas Karo muziejaus globon. Tuo metu burmistru buvo Jonas Vileišis, kuriam šis varpas buvo perduotas Amerikos lietuvių 1920 m. rugsėjo 15 d. kaip Lietuvos finansinės misijos JAV vadovui, kuris jį turėjo parvežti į Lietuvą. Jonas Vilišis buvo didelis Lietuvos partiotas, „Jonas Vileišis savo vaikus mokino, kad širdyje pirmiausia būtų Lietuva, o ne pinigai, šlovė ar kiti materialūs dalykai, nes kur kitur dar būsime ponai? Lietuva svarbiausia mums visiems!“, – pažymėjo muziejininkė.

Karilijono varpai./R. Tenio nuotr.

Kaune Laisvės varpas atsidūrė 1922 m. sausio 13 d., tądien jis pastatytas prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Po mėnesio varpas įkeltas į senąjį Karo muziejaus bokštą ir pirmą kartą Lietuvoje suskambo per Vasario 16-osios iškilmes. Tądien juo skambino aušrininkas Petras Vileišis ir Amerikos lietuvis Julius Kaupas, prezidentas Aleksandras Stulginskis, pirmasis karo invalidas Antanas Sereikia bei jauniausias skautas Virkša. Kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas varpą pašventino ir pasakė šiai progai skirtą pamokslą. Renginyje dalyvavo daug Kauno visuomenės buvo kariuomenės paradas.

Varpo naudojimui specialiai parašytas statutas, numatantis, kada varpas turi skambėti (per valstybines iškilmes, tarkim Vasario 16-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną ir pan.).

Paskutinį kartą Laisvės varpas skambėjo 1941 m. birželio 22 d., kai buvo paskelbta per radiją, kad atstatoma Nepriklausoma Lietuva. Vokiečiai ir sovietai neleido varpu skambinti, bet jis visą laiką čia kabėjo. Pasak dr. A. Jurevičiūtės, naciai norėjo nuimti ir varpus panaudoti metalo laužui, tačiau muziejaus įkūrėjas brg. gen. Vladas Nagevičius pasakė: „Jeigu jūs jį nusiimsite – gerai, imkite, bet tada reikės nugriauti bokštą. Niekas bokšto negriovė, metalui buvo paaukotas Petro Rimšos paminklas „Vargo mokykla“, kelios patrankos, kiti dalykai. Beje, ir „Laisvės“ paminklas buvo taikinys, tačiau ir jį išgelbėjo.“

Pirmą kartą po sovietmečio varpas suskambo 1989 m. vasario 16 d., kai atidengtas „Laisvės“ paminklas.

Varpai bokšte./R. Tenio nuotr.

Laisvės nevertas, kas negina jos

Laisvės varpas sveria apie 600 kg, yra 1,2 m aukščio, jo plotis – apie 90 cm. Ant jo išorinės pusės užrašyti Broniaus Kazio Balučio žodžiai: „O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“ bei šalia pavaizduotas Vytis.

Kitoje pusėje užrašyta: „Amerikos lietuvių Seimas Lietuvai. Birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, ILL.“

Pasak muziejininkės, 1919 m. birželį nuliejimo šimtmetį minėsiantis varpas skamba gerai, tik kartais, kaip varpininkai pataria, pavalomas lašiniais. Stovėjimo Kaune šimtmetį Laisvės varpas minės 2022 m. sausio 13 d.

Norint užlipti į bokštą ir pamatyti varpą iš arti reiktų sekti Vytauto Didžiojo karo muziejaus internetinį puslapį (artimiausia galimybė – per „Muziejų naktis“).

Įrašas ant Laisvės varpo./R. Tenio nuotr.

Varpu skambins partizanas, aidės visas centras

2018 m. vasario 16 d. Laisvės varpas išmuš 100 dūžių, juo skambins partizanas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos šaulių sąjungos garbės kuopos narys Stasys Dovydaitis.

Į varpų dūžių akciją raginama ateiti su šeimomis, vaikais, pasipuošus trispalvėmis. „Kaunas turi didžiuotis, kad turi tokį išskirtinį varpą. Kito Lietuvos šimtmečio mūsų karta jau nesulauks, o vaikai – galbūt. Vasario 16 d. kviečiu visus kauniečius atvykti į Karo muziejaus sodelį ir vaikams vasario 16 d. pasakyti: Lietuva mūsų širdy, mes su ja“, – į renginį kvietė dr. A. Jurevičiūtė.

Lietuvos bažnyčių varpų sąšauka „Gloria Lietuvai“ vyks vasario 16 d. (penktadienį), lygiai 12:30-12:35 val., nes būtent tokiu metu prieš 100 metų buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas.

Daugiau apie valstybės atkūrimo šimtmečio renginių programą Kaune skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Nepaliko vietos kovai: žalgiriečiai Kėdainiuose įsirašė dar vieną pergalę

Atsakė tuo pačiu: Sakartvelas įteisino naują Lietuvos vardą

Klimatologų verdiktas: vasara bus karšta ir ilga, bet gali užklupti didžiausia grėsmė

Skrydžiais iš Kauno į Varšuvą džiaugėsi neilgai: pasiūlė skristi iš Vilniaus

Pareigūnai ieško dingusio Eigulių gyventojo (atnaujinta)

Užkliuvo ne tik alkoholis: reklamos apribojimai pasiekė ir vaistų rinką

Kaune troleibusų vairuotoju dirbantis vyras prakalbo apie neapykantą gėjams

Kauno policija ieško Garliavoje picą pirkusio vyro (papildyta)

Popiežiaus vizito organizatoriai ieško pagalbininkų - teks padirbėti ir Kaune

Į naujus namus Kačerginėje – dviračiu, laivu ir automobiliu