Kaip manote, kas yra žymiausias visų laikų kaunietis? Susiaurinus klausimą iki meno ir kultūros srities, konkurentų jis turi nedaug. Gimęs Kaune, prasidėjus II pasauliniam karui su tėvais pasitraukė į užsienį, kur jo inicijuotas judėjimas šį žmogų ir įrašė į pasaulinę meno istoriją.
Tai – „Fluxus“ judėjimo krikštatėvis Jurgis Mačiūnas. O kiek jo pėdsakų šiandien yra Kaune, 2015 m. įgijusiame UNESCO dizaino miesto titulą? Pasirodo, pakankamai, kad šiuos pėdsakus būtų galima išleisti kaip atvirukų rinkinį, o šį – sudėti į specialią „Fluxus“ dėžutę.
„Juk ir Jurgis Mačiūnas, ir šiuolaikinis Kaunas, galima sakyti, gimė tarpukariu – negi tai tiesiog sutapimas?“ – juokauja idėją įgyvendinęs iliustratorius ir grafikos dizaineris Tadas Bujanauskas, kuriam „Fluxus“ dėžutė – jau ne pirmasis ir tikrai ne paskutinis su Kaunu susijęs projektas.
Dėžutėje taip pat galima rasti Lietuvos pašto išleistą specialų J. Mačiūnui skirtą serijos „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ pašto ženklą, taigi atvirukai – paruošti naudojimui. Dar viena ten tūnanti staigmena – pagal klasika tapusį J. Mačiūno dizainą, užsakytą kolegos „Fluxus“ menininko George Brecht, sukurtas magnetukas „No smoking“, kurį pagamino Jono Meko vizualiųjų menų centras.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad J. Mačiūno vardas šiuo metu išgyvena Renesansą dizaino mieste Kaune. Tikiu, kad su pasaulyje žymaus menininko vardu, veikla bei „Fluxus“ idėjomis palaipsniui susipažins vis didesnė plačiosios visuomenės dalis, – apžiūrinėdama „Fluxus“ dėžutę sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Andrijana Filinaitė, – Drąsiai dėčiau paralelę tarp J. Mačiūno kūrybos, naujojo suvenyro ir mūsų miesto – visa tai susiveda į tris dėmenis: kintamumą, žaismingumą ir lengvą maišto prieskonį.“
Dėžutę Kauno miesto atstovai dovanos UNESCO kūrybiškų miestų (UNESCO Creative Cities) tinklo atstovams ir kitiems su istorija, paveldu, kultūra susijusiems miesto svečiams bei veš lauktuvių į užsienį. Žinoma, keletas dėžučių liks Kaune, tad „Fluxus“ gerbėjai turėtų atidžiai sekti viešąją erdvę ir nepraleisti galimybės tapti jų savininkais.
