Gyventojams laukiant paskolų pigimo, o pramonei puoselėjant paklausos atsigavimo lūkesčius, Europos Centrinis Bankas ketvirtadienio posėdyje spręs dėl bazinių palūkanų normų. „Delfi“ kalbinti ekspertai mano, kad tai bus paskutinis susitikimas, kuriame euro zonos reguliuotojas paliks nepakeistas jau pusmetį galiojančias palūkanų normas, tačiau nuo birželio iki metų pabaigos gali įvykti 3–5 jų sumažinimai.
Infliacija lėtėja, bet ir ekonomikoje – nerimo ženklai
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad dalyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, metinė infliacija nesiekia ir 1 proc., tačiau ECB žvelgiantis į visos euro zonos infliaciją, ypač į didžiųjų valstybių. Tuo metu euro zonos metinė infliacija dabar yra 2,4 proc. – vis dar šiek tiek daugiau nei reguliuotojo siekiamas tikslas (2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu).
„Turbūt dėl šitos priežasties dar atidės sprendimą mažinti palūkanų normas, bet infliacijos mažėjimo tendencija yra akivaizdi. Akivaizdu ir tai, kad ekonomikos augimo didžiosiose euro zonos valstybėse nėra, ypač Vokietija yra gana sudėtingoje situacijoje.
Tai būtent šios priežastys lems, kad turbūt jau rytoj Europos Centrinis Bankas siųs gana aiškų signalą, jog nuo birželio mėnesio bus pradėtos mažinti palūkanų normos“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo N. Mačiulis.
Primename, kad naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos nuo pernai rugsėjo išlieka, atitinkamai, 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc.
„Swedbank“ pernai gruodį prognozavo, kad ECB palūkanų normų mažinimo imsis jau balandį. N. Mačiulis laikosi pozicijos, jog toks sprendimas ir būtų teisingiausias. Kita vertus, jis pripažįsta ir ECB argumentus.
„Mūsų vertinimu, rizika, susijusi su ekonomikos augimo lėtėjimu, nedarbo lygio didėjimu, su galimais bankrotais yra didesnė, negu kad susijusi su infliacija. Aišku, tą matome iš Lietuvos perspektyvų, bet ir žiūrint į didžiąsias valstybes – Vokietijos pramonės apimtys šiuo metu yra 2015 metų lygio. Estijos pramonė nukritusi į 2018 metų lygį, vartojimas neauga pastaruosius trejus metus“, – teigia ekonomistas.
Jis sutinka, kad tokia pramonės būklė nėra vien bazinių palūkanų normų išdava.
„Bet palūkanų normos yra svarbus veiksnys, kuris labai slopina ekonomikos augimą, tuo laikotarpiu, kai Europai reikia labai daug investuoti į atsinaujinančią energetiką, į energetikos infrastruktūrą, krašto apsaugą ir tikrai, aukštos palūkanų normos nepadeda. Tai aš manau, kad jau metas mažinti palūkanų normas.
Bet iš dalies suprantu ir Europos Centrinį Banką, jų pagrindinis tikslas vis dėlto yra infliacija, jie nenori padaryti klaidos, kuomet sumažins palūkanų normas, o infliacija pavyzdžiui, vėl pradėtų įsibėgėti“, – aiškina ekonomistas.
Kokia bus palūkanų mažinimo sparta?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė mano, kad palūkanos mažės tik sulaukus vasaros.
„Rytoj naujienų mes neturėtume laukti. Su gana didele tikimybe pirmojo palūkanų mažinimo turėtume tikėtis birželio mėnesį, ir – kokių trijų palūkanų mažinimų šiais metais. Metų pabaigoje nesitikėčiau mažesnių negu 3 proc. palūkanų. Tikriausiai, 3,25 proc.“, – sako E. Stonkutė.
Kitaip tariant, jeigu iš naudojimosi indėlių galimybe palūkanų normų (4 proc.) atimsime 0,25 x 3 kartai, gausime 3,25 proc. palūkanų normas.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis svarsto apie dar didesnį mažinimo tempą. Bankas yra prognozavęs, kad suminis ECB sprendimų poveikis šiemet siektų net 1,25 proc. punkto. Tai reikštų penkis mažinimus per antrąjį pusmetį.
„Taip, kol kas mes tos prognozės nekeičiame. Rinkos lūkesčiai, žiūrint į „Euribor“ ateities sandorius yra, kad metų pabaigoje „Euribor“ sieks apie 3 proc., tai yra, palūkanos sumažės maždaug procentiniu punktu. Aišku, tie lūkesčiai gali labai greitai keistis. Čia yra daug veiksnių.
Vienas veiksnys, kokiais tempais mažės infliacija. Pats Europos Centrinis Bankas mano, kad 2 proc. vidutinę infliaciją pasieks tik kitais metais“, – sako pašnekovas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad jau šių metų vasarą metinė infliacija euro zonoje nukris iki 2 proc.
Tiesa, gali būti tam tikrų rizikų, tarkime, naftos, kitų žaliavų brangimas, kuris gali palaikyti infliaciją euro zonoje ties didesniu nei 2 proc. lygiu, o tai apsunkintų ECB sprendimus mažinti bazines palūkanų normas.
„Greta dar yra JAV centrinis bankas – negali smarkiai išsiskirti ta monetarinė politika, nes tada nuvertėtų euras, nuvertėjant eurui brangtų importas, tai vėlgi pakaitintų infliaciją, tai aš vis dėlto manau, kad daug laisviau žiūrės į palūkanų normas Europos Centrinis Bankas antrąjį šių metų pusmetį, ypač matydamas ir tą žemą infliaciją ir ekonomikos augimo nebuvimą“, – teigia N. Mačiulis.
JAV centrinis bankas kaip veiksnys ir „intriga“
E. Stonkutė teigia, kad būta tikimybės, jog euro zonoje šiemet bazinės palūkanų normos išvis nesumažės: bent jau žvelgiant iš istorinio rakurso, kad ECB neretai priima sprendimus po JAV Federalinės rezervų sistemos, o pastarajai šiuo metu yra mažiau paskatų sumažinti palūkanų normas.
„Bet šiandien, žiūrint ekonomikos situaciją Europos Sąjungoje ir kaip auga ekonomika Jungtinėse Amerikos Valstijose, matome tam tikrą ekonomikų divergenciją. Turime vieną (JAV ekonomiką – red.), kuri yra stipri, laikosi kol kas neblogai, augimas šiais metais numatomas virš 2 proc. jų ekonomikos, kai Europos Sąjungoje turėsime mažiau 1 proc. ekonomikos augimą“, – sako E. Stonkutė.
Anot jos, todėl labiau tikėtina, kad būtent ECB pradės pirmiau nei JAV reguliuotojas mažinti palūkanų normas, vis dėlto: dėl jau išvardytų priežasčių veikiausiai bus orientuojamasi, ką nusprendžia priima ir Federalinė rezervų sistema Amerikoje. Pasak ekonomistės, čia yra „įdomioji intriga“.
„Tačiau tikėkimės, kad išsipildys ne blogasis scenarijus. Mums šiandien ekonomikai, Europai reikia labai gerų žinių. Tai tikėkimės, kad birželį suplanuotas mažinimas įvyks ir Amerikos centrinis bankas lygiai taip pat pradės mažinti palūkanų normas šiais metais“, – sako LPK atstovė.
Daliai ekonomikos sektorių jau dabar sunku
N. Mačiulis sako, kad nors minėta brangesnė nafta ar infliacijos rodikliai dar gali pristabdyti ryžtą mažinti palūkanų normas, pastarosios jau sukelia problemų daliai verslo.
„Neužmirškime, kad esant tokioms palūkanų normoms yra sektorių, kurie yra labai sudėtingoje padėtyje. Ir čia galime matyti tokių didesnių sukrėtimų, kuriuos matėme prieš metus: keli bankrutuojantys bankai Jungtinėse Valstijose. Tai galėtų paskatinti daug sparčiau mažinti palūkanų normas“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
E. Stonkutė sako, kad visi verslai, kuriems reikia skolintis, susiduria su sunkumais.
„Visi sektoriai investuoja, visiems reikalingos paskolos, sunkumų patiria transportas, kurio – kaip ir statybų sektoriaus – kai kurios įmonės traktuojamos kaip per didelės rizikos ir jas finansuoti atsisako Lietuvos bankai (…).
Bet kuris sektorius, kuris šiandien skolinasi apyvartinėms (lėšoms), investicijoms, ir jeigu mes kalbame apie žalią transformaciją, skaitmeninę transformaciją – jiems reikia skolintis“, – teigia ekonomistė-analitikė.
Ji atkreipia dėmesį į suprastėjusius eksporto rezultatus, o ateityje taip pat nėra gerų žinių.
„Ateinančius penkerius metus, tikėtina, eksporto kaip tokio tempai pasaulyje yra lėtėjantys. Mūsų šaliai, kurios didelė dalis ekonomikos priklauso būtent nuo eksporto, tai yra labai bloga žinia. Todėl bet kokie investiciniai projektai patiria didesnes rizikas ir jų pelningumas mažesnis“, – sako E. Stonkutė.
Ekspertės teigimu, palūkanų normų sumažinimas nėra išsigelbėjimas, tačiau tai yra bent jau prielaida pramonės transformacijai, todėl yra labai svarbu šiandien, kad bent jau duotų ženklą, jog mes tikrai judame (…). Visi Europoje laukia to sumažinimo“, – komentuoja pašnekovė.
Ji pridūrė, kad nors statistika tiesiogiai neparodo, tačiau jau matyti negerų ženklų investicijų pusėje.
„Pastebime įmonių, – tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalo įmonių, – kurios yra pristabdžiusios, susilaiko nuo investicijų ir tų investicijų skaičiai yra taip pat nuviliantys, o dabar būtų laikas, kada turėtume nelaukdami įgyvendinti tą transformaciją būtent tam, kad ekonomika turėtų gerą investicinį turto ir technologijų pagrindą ateities rezultatams kurti“, – teigia E. Stonkutė.
„Tas palūkanų normų mažinimas yra svarbus ne tik dėl paskolos kaip tokios kainos, bet ir dėl pačios ekonomikos transformacijos“, – sako ji.
10 proc. tikimybė
N. Mačiulis, paklaustas, ar yra bent mažiausia tikimybė, jog ECB jau šį ketvirtadienį nutars sumažinti palūkanų normas, teigia, kad taip gali būti, tačiau prognozė vis dėlto yra status quo išlaikymo naudai balandį.
„Yra. Rinka visuomet palieka tokią tikimybę. Šiuo metu tikimybė vertinama maždaug 10 proc. Čia reikia turėti omenyje, kad Europos Centrinis Bankas vienija 20 valstybių – yra 20 nacionalinių centrinių bankų vadovai, kai kurie labai aktyviai pasisako, kad reikėjo mažinti palūkanų normas praeityje, ypač tų valstybių, kurių infliacija yra maža, kurių ekonomikos yra silpnesnės.
Ir yra ECB valdančiosios tarybos narių, kurie nori, kad palūkanos išliktų aukšto lygio ilgesnį laikotarpį: Vokietijos, Austrijos“, – komentuoja ekspertas.
Vis dėlto tarp visų diskusijų ir ginčų linkstama, jog mažinimui bus pritarta kitame, tai yra, birželio posėdyje.
E. Stonkutė viliasi, kad ketvirtadienį bus duotas ženklas, jog taip ir nutiks.
„Europos Centrinis bankas, kiek žinome, laukia tam tikrų duomenų, kaipgi kis atlyginimai, kadangi ne visose šalyse įsigaliojo padidėję atlyginimai, – susitarimai dėl kolektyvinių sutarčių, ypač Vokietijoje. Matyt, jie dar luktelės. Bet labai tikiuosi, kad rytoj bus taip pat patvirtinta aiški žinia, jog birželio mėnesį Europos Centrinis Bankas žengs tą žingsnį“, – svarsto ekonomistė-analitikė.
„Tai būtų žinia verslui, kad judame iš savotiško mirties taško ir kad jau galime vėl planuotis investicijas“, – sako E. Stonkutė.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas šią savaitę socialiniame tinkle skelbė, kad tikėtina, jog ECB ketvirtadienį nesiims palūkanų normų mažinimo.
„Panašu, kad tai bus paskutinis ECB pinigų politikos posėdis prieš palūkanų karpymo ciklo pradžią. Infliacija euro zonoje toliau lėtėja, ekonomikos aktyvumas lieka vangus. ECB jau dabar turėtų mažinti palūkanas, bet to nedaro dėl techninių aspektų.
ECB dėmesio centre šiuo metu yra euro zonos valstybių darbo užmokesčio statistika, o didžioji šių duomenų dalis bus paskelbti gegužę“, – prognozuoja ekonomistas.
Pasak jo, lėtėjant infliacijai euro zonoje ir šio valiutos bloko ekonomikai balansuojant tarp recesijos ir stagnacijos, rinka iš ECB tikisi 3 palūkanų karpymų, pradedant nuo birželio.
„Tikimybė, kad ECB sumažins palūkanas birželį, šiandien siekia 78 proc. Manau, kad ECB mažins palūkanas kas antrą posėdį, pradedant nuo birželio“, – rašo ekonomistas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
