Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė „MG Baltic“ korupcijos byloje nuteisto buvusio parlamentaro Šarūno Gustainio prašymą skirti jam valstybės skiriamą advokatą.
Taip teisėjų kolegija nusprendė trečiadienį LAT pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą.
Š. Gustainis prašė teismo skirti jam valstybės skiriamą advokatą. Pasak jo, po apkaltinamojo nuosprendžio išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir jis neturi lėšų pats pasisamdyti advokato.
„Kadangi visi proceso dalyviai turi advokatus, manau, kad man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliu posėdyje dalyvaujantis Š. Gustainis.
Jis teigė, kad pirmą kartą dalyvauja paskutinės instancijos teisme, nežino, kaip šis procesas turėtų vykti, dėl to labai norėtų turėti gynėją. Pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė atmesti Š. Gustainio prašymą.
Kaip teigė kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje stadijoje reikėtų skirti advokatą.
Prašymą teismui prie bylos pridėti bylinėjimosi išlaidas ir tai įrodančias sąskaitas pateikė Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka, kuris teismui pateikė tris sąskaitas, kurių bendra suma – kiek didesnė nei 8 tūkst. eurų. Analogišką prašymą turėjo Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, kurio pateikta suma – 5 tūkst. eurų.
Teismas šiuos prašymus tenkino.
Posėdyje nuotoliu dalyvauja ir įkalinimo įstaigose esantys E. Masiulis, V. Gapšys ir R. Kurlianskis.
Sako, kad negalima V. Gapšio veikų tapatinti su partija
V. Sviderskis teigė, kad pagrindinis Darbo partijos kasacinio skundo motyvas yra tas, kad Apeliacinis teismas, vertindamas Darbo partijos atsakomybę, savo sprendimo nemotyvavo.
„Teismui užteko išvardinti eilę (V. Gapšio – BNS) pareigų ir tas pareigų sąrašas neva pakankamas savaime atsakomybei kilti“, – sakė V. Sviderskis.
Anot jo, Apeliacinis teismas neteisingai nuteisė Darbo partiją sutapatinęs politinę jėgą su V. Gapšio veiksmais. Pasak jo, V. Gapšys negalėjo vienasmeniškai atstovauti politinei jėgai, tad ir jo veikų tapatinti su juridiniu vienetu nereikėtų.
„Šiuo atveju mano įgaliojimai atstovauti juridiniam asmeniui šiame procese yra didesni, nei V. Gapšys kada nors turėjo atstovaudamas Darbo partiją“, – kalbėjo V. Sviderskis.
Advokato teigimu, nors V. Gapšys buvo partijos valdančių organų narys, dėl jo veikų nereikėtų nuteisti visos partijos. Pasak V. Sviderskio, taip gali būti sukurta pavojinga situacija, kai dėl vieno žmogaus veiksmų visas juridinis vienetas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Darbo partijos gynėjas kėlė klausimą ir dėl vieno iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusio teisėjo Albino Bielskio, kuris buvo minimas teisėjų korupcijos byloje už sutikimą paimti kyšį.
Nors A. Bielskiui įtarimai nebuvo pareikšti, V. Sviderskio teigimu, su politinės korupcijos byla dirbo tas pats tyrėjas, kuris dalyvavo ir tiriant teisėjų korupciją.
„Ko gero, teisėjas turėjo ir pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir nesukurti tokios situacijos“, – teigė advokatas.
Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka savo kalboje akcentavo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Jis taip pat laikėsi pozicijos, kad veikos, kurias atliko tuometinis liberalų vadovas E. Masiulis ir nariai G. Steponavičius bei Š. Gustainis negali būti tapatinamos su partija.
Advokato teigimu, teismas nuosprendyje kalba apie jų veiksmus ne kaip partijos narių, o kaip Seimo narių ar frakcijos atstovų.
„Jie veikė kaip Seimo nariai, Seimo Liberalų frakcijos nariai, bet bauda nukreipta į juridinį asmenį“, – kalbėjo advokatas.
Nemato ryšių su koncernu
„MG Grupės“ advokatas Linas Belevičius teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis koncerno atžvilgiu – nepagrįstas.
„Visą procesą buvo eskaluojama ir R. Kurlianskis visą laiką buvo vadinamas koncerno viceprezidentu, kol galiausiai Apeliacinis teismas pasakė, kad jis nebuvo viceprezidentas. Tai jis neturėjo nei teisės, nei galimybės veikti koncerno vardu. Už tas veikas, kurias jis padarė ar nepadarė, negali kilti atsakomybė šiam juridiniam asmeniui“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
Advokato teigimu, R, Kurlianskis vadovavo su koncernu susijusiomis įmonėms, tad L. Belevičius kėlė klausimą, kodėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas visas koncernas, o ne šios įmonės, dalies kurių akcijos priklausė dukterinėms koncerno įmonėms.
L. Belevičiaus teigimu, Apeliacinis teismas „suplakė koncerną ir dukterines įmones“ į vieną vienetą.
„Tokia pozicija nėra pagrįsta, nes jei R. Kurlianskis padarė nusikalstamas veikas, tai jis padarė kitų savarankiškų juridinių asmenų naudai, o ne koncernui. (…) Neteisinga nubausti ne tas įmones, o patronuojančią įmonę holdingo viršuje“, – tvirtino advokatas.
Pasak jo, nėra duomenų ir kad kyšio E. Masiuliui davimo epizode svarbiausi objektai – pinigai ir degtinės butelis – būtų priklausę koncernui.
L. Belevičius taip pat sakė, kad Apeliacinis teismas sprendimą patraukti „MG Baltic“ baudžiamojon atsakomybėn grindė ne įstatymu, o 2006 metais pasirodžiusia mokslininkų monografija, kurią, anot advokato, teismas „netiksliai citavo“.
„Baudžiamoji atsakomybė gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne mokslininkų teorijomis“, – sakė L. Belevičius.
Jo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, galėjo vadovautis ir politiniu vertinimu. L. Belevičius turėjo omenyje 2018 metais Seime patvirtintas parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kuriose „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.
„Manau, kad aptarus visas tas aplinkybes (…) kaltinamasis nuosprendis šio juridinio asmens atžvilgiu turi būti panaikintas“, – teigė L. Belevičius.
Kelia klausimą dėl žvalgybos veiksmų
Vienas iš R. Kurlianskio gynėjų Giedrius Danėlius teigė, kad kasacinis skundas pateiktas dėl baudžiamojo proceso taikymo pažeidimų.
„Tai susiję su kriminaline žvalgyba, su žvalgyba, su kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimu“, – teigė advokatas.
Anot jo, skundas pateiktas ir dėl ad hominem aplinkybių ir galimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos galimo šališkumo.
„Taip pat ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kadangi Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne viena ir ne dvi bylos, kur pasakyta, kad reikia atskirti teisėta, įprasta ir normalu nuo to, kas yra neteisėta. Ko gero, tuos gana įprastus ir teisėtus veiksmus apeliacinės instancijos teismas kriminalizavo visai nepagrįstai“, – sakė G. Danėlius.
Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji, iš viso gauta 12 kasacinių skundų.
Kasacinius skundus teismui pateikė laisvės atėmimu nubausti E. Masiulis, V. Gapšys ir R. Kurlianskis, taip pat Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis, „MG Grupė“ (buvęs „MG Baltic), Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
Jie prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo šis pernai bylos kaltinamuosius pripažino kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.
„MG Baltic“ bylą nagrinėja išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija, ją sudaro pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė, pranešėjas A. Ridikas, Albinas Antanaitis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Tomas Šeškauskas, Sigita Jokimaitė ir Artūras Pažarskis.
Teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmę atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose.
Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu valstybei sumokėta per 2 mln. eurų baudų, konfiskuotų ir iš nuteistųjų išieškotų pinigų.
„MG Grupė“ sumokėjo 1,1 mln. eurų baudą, R. Kurlianskis – beveik 19 tūkst. eurų baudą, iš E. Masiulio konfiskuota ir valstybei perduota daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kyšiu.
V. Gapšys sumokėjo 8 tūkst. eurų konfiskuotą kyšio dydžio sumą, G. Steponavičius – per 15 tūkst. eurų, Š. Gustainis – 18,8 tūkst. eurų baudas, Lietuvos liberalų sąjūdis – 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 301,2 tūkst. eurų baudas.
Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.
