Kauno „Žalgirio“ noras ateinantį pavasarį pirmą kartą priimti Eurolygos finalo ketvertą Lietuvoje iš karto sulaukė Kauno savivaldybės pritarimo, tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kurios taip pat prašoma finansinės pagalbos, turi abejonių.
Į Eurolygos finalo ketvertą Kaunas dirsčioja dar nuo tada, kai duris Nemuno saloje atvėrė 15,5 tūkst. vietų turinti „Žalgirio“ arena.
Tačiau ilgametis turnyro prezidentas Jordi Bertomeu tokią galimybę visuomet atmesdavo – dėl vienos konkrečios priežasties.
Nors 2019-aisiais finalo ketvertas yra vykęs ir trečdaliu mažesnėje Vitorijoje (Ispanija), Kauno problema – ribota apgyvendinimo pasiūla. O labiausiai trūksta penkių žvaigždučių viešbučio, kuriame turėtų būti įkurdinti varžybų dalyviai.
„Apgyvendinimo klausimą būtina išspręsti, kitaip atvežti finalo ketverto į Kauną negalėsime. Žinoma, klubas, miestas ir visa šalis, šitaip mylinti krepšinį, būtų idealūs turnyro šeimininkai. Bet logistika taip pat svarbu“, – prieš ketverius metus Delfi yra sakęs J. Bertomeu.
Bet 63-ejų ispanas, dirigavęs prestižinėms žemyno klubų pirmenybėms nuo pat modernios Eurolygos įkūrimo 2000-aisiais, praėjusį mėnesį galiausiai paliko pareigas.
Tad „Žalgiris“ nieko nelaukęs nutarė išmėginti naują vadovybę – prezidentą iš Serbijos Dejaną Bodirogą ir vykdantįjį direktorių iš JAV Marshallą Glickmaną.
Antradienį „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas patvirtino, jog klubas yra pateikęs paraišką organizuoti lemiamas Eurolygos kovas savo arenoje.
Jo paskaičiavimais, finalo ketvertą Kaune galėtų aplankyti apie 10 tūkst. užsienio sirgalių, o bilietų prekybos apyvarta siektų 4 mln. eurų.
Tiesa, pajamos atitektų Eurolygai, tačiau pridėtinės vertės mokestis nukeliautų į valstybės biudžetą. Remiantis P. Motiejūno pateiktomis prognozėmis, svečiai iš užsienio nakvynei, maitinimuisi ir pramogoms išleistų dar apie 3,7 mln. eurų, o iš viso renginys leistų surinkti maždaug 1,1 mln. eurų PVM.
„Svarbu, kad mes, kaip klubas, negausime jokios naudos – nei finansinės, nei sportinės. Tiesiog norime atvesti į Lietuvą didžiausią klubinio krepšinio renginį, koks tik gali būti“, – sakė P. Motiejūnas, nepaminėdamas fakto, jog „Žalgirio“ areną taip pat valdo klubas, tad uždarbis už jos nuomą kristų į tų pačių kelnių kišenę.
Tačiau finalo ketvertas turi ir savo kainą – kokią būtent, „Žalgirio“ vadovas nutylėjo: atsiprašė ir teigė negalintis paviešinti skaičių.
Septynženklę sumą sudarančius finansinius kaštus klubas norėtų padalinti savivaldybei ir valstybei.
Pirmoji papurtyti piniginę sutiko ilgai nesvarsčiusi. Tiesa, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis antradienį į žurnalistų klausimus apie Eurolygos finalo ketvertą Nemuno saloje atsakinėjo lyg rakete atmušinėdamas teniso kamuoliuką.
„Įmanoma ar ne, bet miestas planuoja prisidėti ir padėti jį surengti. Kaip? Paprastai. Kiek tai kainuos? Jeigu miestas bus pajėgus – sumokėsim. Kaip romėnai sakydavo, žmonėms reikia ne vien duonos, bet ir žaidimų. Žinau, kad kreipėmės (į Eurolygą – Delfi) su pasiūlymu. Ar gavome atsakymą? Nežinau, neperžiūrėjau viso pašto – savaitę atostogavau“, – konkretumo vengė meras.
Tuo metu valstybė neskuba dalinti pažadų finansuoti komercinį turnyrą, kuriame veikiausiai nebus Lietuvos komandos.
Nors „Žalgirio“ prašymas buvo pasiekęs Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, palankaus atsakymo Kauno klubas nesulaukė.
„Kol kas stringame. Buvome išsiuntę prašymus, matome, kad esame mėtomi nuo vienos ministerijos prie kitos. Vėl rašysime raštus ir prašysime dar kartą išanalizuoti galimybes, nes tai tikrai yra istorinis šansas. Sumos nėra didelės, žiūrint iš verslo pusės, tas renginys šaliai ir miestams atsipirktų, būtų pelningas“, – tikino P. Motiejūnas.
Galbūt jo viltys dar išsipildys, nes ŠMSM teigia, jog galutinis sprendimas kol kas nėra priimtas.
„Kiek atsimenu, jie prašė gal pusantro milijono eurų. Dabar gal reikėtų mažiau, nes, girdėjau, ir Kauno savivaldybė prisideda, ir Vilniui tai turėtų būti aktualu – daugelis svečių turbūt gyventų ten.
Iš pradžių neatrodė, kad galėsime prisidėti, bet ieškosime galimybių. Reikalas tas, kad tas renginys išeina už aukšto sportinio meistriškumo rėmų. Mūsų prašo finansavimo, bet čia – labiau ekonominis, o ne sportinis projektas. Be abejo, sporto populiarinimo ir užsienio sirgalių pritraukimo naudas mes matome. Tačiau tai – daugiau komercija.
Pabandysime grįžti prie šio klausimo ir pasižiūrėti, bet nieko prižadėti dabar negalėčiau. Būtų labai gražu, bet nusimato pakankamai krizinis biudžetas“, – Delfi komentavo viceministras Linas Obcarskas.
Kokie kiti miestai pageidauja surengti ateinantį Eurolygos finalo ketvertą, P. Motiejūnas pasakyti negalėjo. Anot jo, šeimininkai turėtų būti pasirinkti per kelias artimiausias savaites.
„Aišku, nėra garantijos, kad net ir užsitikrinę paramą gausime teisę organizuoti turnyrą. Ką gi, bent jau rimčiau atrodysime kaip kandidatai“, – pažymėjo „Žalgirio“ direktorius.
Primename, kad praėjusiame sezone Stambulo „Anadolu Efes“ Eurolygos čempionų titulą apgynė Belgrade (Serbija).
Daugiau naujienų skaitykite čia.
