Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šiais metais sumažėjo nežymiai, tačiau pretendentų į valstybės finansuojamas studijų vietas ir stipendijas skaičius sumenko dviem tūkstančiais.
Ekspertai sako, kad šiam pokyčiui įtaką galėjo padaryti matematikos egzaminas, be kurio negalima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, taip pat padidėjęs stojančiųjų į užsienį, darančiųjų metų pertrauką po mokyklos baigimo jaunuolių skaičius.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmadienį pasibaigus prašymų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms priėmimo terminui, juos pateikė 25,4 tūkst. asmenų, pernai buvo sulaukta 25,7 tūkst. prašymų.
Iš visų pateikusiųjų prašymus bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkina daugiau kaip 21,1 tūkst. stojančiųjų, pernai jų buvo 21,5 tūkstančio.
Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas šiemet yra daugiau kaip 13,3 tūkst., iš jų – 8,1 tūkst. šių metų abiturientai. 2021-aisiais į nemokamas vietas ir stipendijas galėjo pretenduoti 15,3 stojančiųjų, iš jų – 9,8 tūkst. abiturientų.
Kaip BNS sakė LAMABPO atstovė Erika Vaitkūnienė, tarp populiariausių studijų krypčių grupių dominuoja, kaip įprasta, socialiniai ir sveikatos mokslai, verslo ir viešosios vadybos studijos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praeitą savaitę skelbė, kad padaugėjo norinčiųjų aukštosiose mokyklose studijuoti pedagogiką.
Matematikos egzamino poveikis
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas sako, kad sumažėjusiam pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičiui daugiausiai įtakos turėjo prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai.
„Jis (matematikos egzaminas – BNS) yra būtinas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą. Taip pat yra ir kiti reikalavimai stojantiesiems – tam tikrų dalykų vidurkis ir panašiai, bet čia nemanyčiau, kad ta dalis turėjo tokią įtaką, o visgi matematikos egzaminas yra tas esminis rodiklis“, – BNS teigė V. Kučinskas.
Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. kandidatų – apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
Švietimo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas BNS teigė, mažesnį norinčių gauti valstybės finansuojamą vietą rodiklį lėmė ir sumažėjęs dvyliktokų skaičius.
„Šių metų abiturientų tiesiog fiziškai nėra daug“, – sakė G. Sarafinas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, tai, kad šiemet didesnė dalis neišlaikė matematikos egzamino, reiškia, kad tiems, kurie išlaikė, bus mažesnis konkursas gauti valstybės finansavimą studijoms.
V. Kučinskas perspėjo, kad situacija gali būti dar sudėtingesnė nuo 2024 metų, kada reikės būti išlaikius matematikos egzaminą stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijas universitetuose.
„Tada matysime labai įdomius rezultatus, jeigu nieko nebus daroma su matematikos parengimu mokykloje. Tie stojančiųjų, ne tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamą studijų vietą, skaičiai gali būti dar labiau problematiški“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Pasak G. Jakšto, ministerija jau yra priėmusi dalį sprendimų dėl matematikos mokymo stiprinimo.
„Kitus dar rengiame, kad mokinių pasiruošimas laikyti egzaminus stiprėtų“, – komentavo viceministras.
Kai kurie išvyksta svetur
G. Sarafinas atkreipia dėmesį ir į padidėjusias stojančių į užsienio aukštąsias mokyklas abiturientų gretas.
„Jeigu įprastai iš Lietuvos į užsienį stodavo virš 2 tūkst. jaunuolių kasmet, tai karantino metais – mažiau nei tūkstantis. Šiais metais vėl grįžta prie ankstesnių tendencijų jaunuoliai ir gausiau stoja į užsienį, tokiu atveju mažėja stojančių (abiturientų – BNS) į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – teigė jis.
Jo nuomone, sumažėjęs pretenduojančių į valstybės finansuojamą vietą abiturientų skaičius taip pat reiškia, kad kai kurie abiturientai nusprendžia padaryti pertrauką nuo mokslų (angl. gap year).
„Lietuvoje masiškai plinta vadinamieji gapyearininkai – jaunuoliai, nusprendę išvis niekur nestoti, net jeigu išlaiko egzaminus. Tiesiog jie nusprendžia savęs ieškoti keliaudami, savanoriaudami“, – sakė G. Sarafinas.
Finansavimą gauti dar gali
Viena iš jo siūlomų išeičių mokėti priverstiems pirmakursiams – laisvojo klausytojo sutarties pasirašymas.
„Aukštosios mokyklos siūlo mokamus variantus, siūlo ateiti studijuoti laisvaisiais klausytojais, paskui perlaikyti matematikos egzaminą ir ateiti paskui į antrą kursą. Jos galvoja, iš tiesų bando padėti tiems jaunuoliams, bet tiesiog, kai yra numatytos tokios stojimo sąlygos, kitaip nebus“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Kaip teigė V. Kučinskas, daug už savo lėšas priverstų mokytis studentų turės dirbti, kad susimokėtų už studijas, bendrabučio nuomą, o tai gali pakenkti mokymosi kokybei.
„Mūsų stipendijos nėra didelės, dažnai, jeigu tėvai negali išlaikyti studento, jei jis yra iš mažesnes pajamas gaunančios šeimos, jis priverstas studijų metu dirbti, ir dėl to gali nukentėti studijų kokybė. Problema ta, kad alternatyva galėtų būti studijų paskolos, tačiau jos nėra patrauklios“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Jis patarė pirmakursiams rodyti gerus rezultatus, kad galėtų gauti finansavimą.
„Šiuo metu studentai galės rinktis kad ir valstybės nefinansuojamas vietas ir tiesiog parodę gerus rezultatus po to rotacijos būdu aukštojoje mokykloje pateks į valstybės finansuojamą vietą. Tos vilties jiems tokios dar yra“, – teigė V. Kučinskas.
Anot jo, dar vienas variantas abiturientams – lankstesnius stojimo reikalavimus dažnai turinčios užsienio aukštosios mokyklos.
„Ten įstoti galima net ir nelaikius egzaminų kartais, motyvacinis laiškas yra naudojamas, metiniai pažymiai, labai varijuoja nuo šalies ir aukštojo mokslo sistemos. Bet tai yra ta didelė alternatyva“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
„Galimas variantas, kad turėsime ir tam tikrą protų nutekėjimą. Galbūt, pavyzdžiui, žmogus yra visiškas humanitaras ir jam nesiseka matematika, jis tiesiog gali tokiu atveju rinktis iš karto užsienio aukštąsias mokyklas“, – sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro teigimu, šiemet preliminariai numatoma kiek daugiau nei 13 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų universitetų ir kolegijų pirmakursiams.
Kvietimai studijuoti bus išsiųsti liepos 29 dieną iki 12 valandos.
Papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks rugpjūčio 3-5 dienomis.
