Šaltakraujiškas Rusijos karas nusinešė dar vieno talento gyvybę. Archeologas, antropologas, režisierius Mantas Kvedaravičius mirė po to, kai į jo automobilį pataikė raketa. Tragiškas įvykis nutiko Ukrainoje – ten, kur kino kūrėjas fiksavo brutalią karo realybę. Užuojautą artimiesiems reiškia ir kolegos, ir jo talento gerbėjai.
Kiekvienas, kuris išreiškė užuojautą negailestingo karo auka tapusio M. Kvedaravičiaus šeimai, sutiko, kad jo netektis yra didžiulis praradimas Lietuvos kultūrai. Socialiniuose tinkluose savaitgalį pasirodė skausmo ir šoko kupinos žinutės.
Apie 45-erių metų dokumentinių filmų režisieriaus mirtį balandžio 3-iosios naktį pranešė rusų ir latvių dokumentinio kino režisierius Vitalijus Manskis.
„Mūsų draugas, „Artdocfest“ dalyvis, lietuvių dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius šiandien žuvo Ukrainoje, su filmavimo kamera rankose, šiame šlykščiame blogio kare prieš visą pasaulį“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė menininkas.
Apie lietuvių kūrėją tą pačią naktį pasisakė ir garsus italų kino kritikas Giona A. Nazzaro.
„Mantas Kvedaravičius buvo unikalus žmogus. Beprotiškai užsispyręs, nepakartojamas menininkas. Pakvietėme jį į Venecijos „Kritikų savaitę“ su nuostabiu „Partenonu“ – tokiu filmu, kaip niekas kitas. Nesu tikras, kad jam patiko ten būti, bet tikrai žinau, kad tie, kuriems pasisekė atrasti jo filmą, niekada nepamirš tų persekiojančių vaizdų. Jis užbūrė skausmingą grožį. Žiauri poezija. Mantas buvo kaip regėtojas. Jis žinojo, kas bus, ir nusprendė, kad nori tai pamatyti iš arti. Pasiilgsime tavęs, Mantai. Tikrai davei mums sunkią pamoką“, – skelbė jis.
Tragiškas įvykis paveikė ir Lietuvos kultūros veikėjus. Aktorė Aistė Diržiūtė patikino, kad kiekviena nekalta auka yra brangi, bet šįkart ji yra to, kurį ji pažinojo.
„Žuvo vienas šviesiausių protų, vienas ryškiausių kūrėjų, lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius. Karas – siaubingas ir baisus vyksmas, Ukrainoje kasdien žūsta daug šviesių, puikių žmonių ir kiekviena netektis yra didelė tragedija ir skausmas.
Šį kartą netektis ir pažįstama, netekome labai gero ir šilto žmogaus, šalia kurio buvo gera būti, klausytis ir mokytis“, – dalijosi menininkė ir savo įrašą papildė agresorių įvardijančia grotažyme #StopPutinNOW.
Skausmo savo žinutėje socialiniuose tinkluose neslėpė ir kino režisierė Giedrė Žičkytė.
„Absoliutus siaubas ir šokas. Apdovanojimą pelnęs lietuvių dokumentinių filmų režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas Ukrainoje, kur dokumentavo šį beprotišką kruviną karą.
Ilsėkis ramybėje, brangus ir talentingas Mantai. Baisi netektis Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Mūsų širdys sudaužytos. Amžinąjį atilsį“, – rašė kino kūrėja ir pasidalijo M. Kvedaravičiaus filmografija.
Marius Ivaškevičius taip pat dalijosi žinia apie nuo Ukrainos okupantų rankos mirusį kolegą.
„Ukrainoje nužudytas Mantas Kvedaravičius. Filmo „Mariupolis“ autorius. Liko amžinai su savo miestu ir jo herojais“, – rašė dramaturgas.
Mintimis, pagerbiant lietuvių talento atminimą, dalijosi ir režisierius Romas Zabarauskas.
„Užuojauta Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus šeimai ir artimiesiems. Praradome vieną žymiausių Lietuvos kūrėjų, puoselėjusių savitą, unikalų autorinį balsą.
Rusijos teroras atėmė dar vieną gyvybę, dar vieną perspektyvą. Tegu tai tampa priminimu visiems Lietuvos verslininkams rimčiau žvelgti į sankcijas. Privalome nuo šio teroro atsiriboti“, – pabrėžė kino kūrėjas.
Tragiškam įvykiui iš Ukrainos abejingas neliko ir kino kritikas Marijus Kulvietis.
„Skaudi netektis, kuri apkartins pavasarines nuotaikas. „Kino Pavasario“ kino festivalio pabaigą.
Lietuvos kino režisierius Mantas Kvedaravičius žuvo Ukrainoje. Užuojauta artimiesiems“, – skelbė jis ir savo įrašą papildė įspūdinga režisieriaus biografija.
Kolegą jautriais žodžiais pagerbė ir režisierius Žilvinas Vingelis.
„R.I.P. drąsiam, tikram, ryškiam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, nuolat aukojusiam savo saugumą vardan geresnio, teisingesnio ir oresnio pasaulio.
Šiandien Lietuvą pasiekė žinia, kad Mantas žuvo. Tiksliau buvo nužudytas.
2016 m. išėjo Manto dokumentinis filmas „Mariupolis“ apie nuolat karo laukiantį miestą ir jo žmones. Jį kūrė keturios šalys. Už šį filmą Mantas buvo nominuotas tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimuose.
M. Kvedaravičius buvo nužudytas Ukrainoje. Sušiktų rusų okupantų raketos. Kol kas labai trūksta detalesnės informacijos, bet šeimą, tikiuosi, ji pasiekė. O gal karo metu detalesnės informacijos nebūna..?
Mantas žuvo tame pačiame mieste, kurio istoriją apie karo grėsmę išnešė į pasaulį prieš 6 m.
Užuojauta Manto artimiesiems, šeimai ir draugams. Tai milžiniškas praradimas, kurio neįmanoma suvokti“, – tikino jis.
„Niekas niekada neatpirks tokių aukų. Dieve, padėk šitai baigti“, – pridūrė menininkas.
Delfi primena, kad kino režisierių M. Kvedaravičių išgarsino debiutinis dokumentinis filmas „Barzakh“ apie Čėčėnijoje dingusius žmones.
2011 metais tarptautiniame Berlyno kino festivalyje šis filmas apdovanotas Ekumeninės ir „Amnesty International“ žiuri prizais, apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, Lietuvoje pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią metų dokumentinį filmą.
Antrojo dokumentinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ idėja gimė nufilmavus pirmąsias „Partenono“ scenas.
„Mariupolyje“, kaip ir „Barzakh“, autorius tyrinėjo sapnus ir mirtį, meno formas ir karą. Filmo tarptautinė premjera įvyko Berlyno kino festivalyje o „Kino pavasario“ konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ už „Mariupolį“ Mantas Kvedaravičius buvo apdovanotas geriausio režisieriaus prizu.
„Sidabrinės gervės 2016“ apdovanojimuose filmas pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo prizą, o Jurijaus Grigorovičiaus darbas „Mariupolyje“ buvo pripažintas geriausiu metų dailininko darbu.
2019 metais žiūrovus pasiekė pirmasis ilgametražis vaidybinis Manto Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“.
Bendro Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos kinematografininkų filmo pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“, po kurios juosta sulaukė ypatingo kino kritikų dėmesio ir įvertinimo.
Režisierius buvo įgijęs Kembridžo universiteto socialinės antropologijos daktaro laipsnį, rašė apie estetiką, materialumą, afektą, taip pat studentams skaitė paskaitas apie vizualinę kultūrą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
