Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentės dingimas metų pradžioje buvo apipintas gausybe versijų, tačiau net ir suradus kūną, paieškose dalyvavę ekspertai stebisi, kaip 90 dienų jis liko nepastebėtas ir pasiekė Kaliningrado sritį (Rusija).
„Neeilinis atvejis, kad merginos kūnas įveikė visas įmanomas kliūtis Nemune“, – svarstė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-ojoje komandoje pamainos vadu dirbantis Artūras Petrovas.
Iš Kretingos į Kauną studijuoti atvykusi 22 metų mergina gyveno viename Akademijoje (Kauno r.) esančiame bendrabutyje. Prieš pat tragediją socialiniuose tinkluose ji parašė kelias žinutes, kuriose skundėsi patirianti patyčias ir įvardijo tariamus skriaudikus – tris jaunuolius ir vieną merginą. Visi jie studijuoja Kauno aukštojo mokslo įstaigose.
„Esu ant Radzinausko (Lampėdžių) tilto. Nenoriu gyventi pasaulyje, kuriame skriaudikai laimi“, – feisbuke sausio 12-osios naktį, apie 4 valandą parašė studentė. Vėliau jos niekas nebematė, telefonas neveikė.
Pareigūnai nuo pirmųjų paieškos dienų šukavo Nemuno pakrantes, bendrabučio, kuriame gyveno mergina, prieigas, taip pat buvo pakelti dronai, pasitelkti policijos kinologai su tarnybiniais šunimis, peržiūrėta vaizdo kamerų medžiaga.
Ugniagesių tarnybos narai iš pradžių negalėjo atlikti paieškų po vandeniu dėl jiems patiems pavojų kėlusio ledonešio, bet po kurio laiko gamtos sąlygos tai daryti leido, paieškos Nemune buvo vykdomos. Jos nebuvo sėkmingos.
Rusijos pasieniečiai merginos kūną aptiko balandžio 13-ąją netoli Nemano miesto. Pagal Interpolo pateiktas nuotraukas, kuriose matyti drabužių liekanos, studentės motina atpažino dukrą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pranešė, kad šiuo metu tyrimą atlieka Rusijos pareigūnai, todėl lietuvės kūnas neperduotas artimiesiems.
„Retas atvejis, kad kūnas nuplauktų taip toli tokioje vingiuotoje upėje“, – kalbėjo gelbėtojas A. Petrovas. Kaunietis – itin patyręs daugybę metų dirbantis naras.
Dar labiau jį ir kolegas nustebino aplinkybė, kad oro sąlygos buvo nepalankios toli nuplaukti kūnui, mat iškart po įvykio prasidėjo šalčiai, o netrukus – ir ledonešis.
Tokiomis sąlygomis žmogaus kūnas dažnai būna pažeidžiamas ledo lyčių, tačiau šįkart taip neatsitiko.
Vietos gelbėtojai puikiai žino vietas, kur reikia ieškoti Kaune paskendusių žmonių. Jos visos – netoli miesto.
„Dažniausiai per 4 paras skenduoliai pasiekia Raudonę, Kulautuvą ar Zapyškio bažnyčios prieigas, dėl Nemuno vagos posūkių atsiduria krante ir būna pastebimi žmonių“, – atskleidė A. Petrovas.
Pasak naro, vandenyje kūno praleistas laikas bei įveiktas atstumas priklauso nuo daugybės aplinkybių: metų laiko, vandens gylio ir temperatūros, nuskendusiojo lyties, vilkėtų drabužių.
„Svarbu, ar žmogus mirė atsitrenkęs į vandens paviršių, ar vėliau nuskendo“, – tikino A. Petrovas.
Jis priminė, kad žmogaus kūnas vandenyje sveria iki 1 kilogramo, o drabužiai gali ir pridėti plūdrumo, ir jį sumažinti. Žmogaus kūnas gali kurį laiką judėti upės dugnu, kol biologiniai procesai priverčia jį pakilti į paviršių. Kūnas gali užsikabinti už medžių šakų arba užplaukti ant seklumos ir kurį laiką visai nejudėti, o pakilus vandens lygiui, vėl pajudėti tolyn.
„Nemuno srovės greitis svyruoja nuo 0,5 iki 2 metrų per sekundę. Per valandą gali nuplaukti 2 kilometrus, o per parą – 40–60 kilometrų“, – skaičiavo A. Petrovas. Vis tik dėl įvairių aplinkybių šis kelias dažniausiai būna trumpesnis.
Narai žino, kad nuskendus žmogui nedideliame gylyje, po 3–4 valandų kūnas pakyla į paviršių ir toliau jį neša bangos bei vėjas. Dėl šios priežasties dažnai kūnas aptinkamas visai kitoje vietoje negu buvo nurodę liudininkai.
„Kiekvieną kartą reikia atsižvelgti į daugybę faktorių“, – tikino A. Petrovas.
Pasak jo, upėje paieška daug sudėtingesnė negu ežere. Lietuvos upių vanduo nėra skaidrus, matomumas siekia vos 1–2 metrus.
Kai tiksliai žinoma žmogaus skendimo vieta, patys narai iš jos pasileidžia laisvai plukdomi srovės. Kur ji nuneša narą, ten dažniausiai aptinkamas ir skenduolis.
Skendimą įtakoja net žmogaus lytis. Pasak A. Petrovo, vaiko paskandinti beveik neįmanoma, nes jo plūdrumas yra +2 kilogramai.
Norint nuskandinti apkūnią moterį, reikėtų papildomų svarmenų. Tuo tarpu raumeningas sportiškas vyras skęsta tiesiog „kirviu į dugną“.
A. Petrovas neabejojo, kad skenduolius anksčiau ar vėliau pavyksta rasti. Jis prisiminė atvejį Kruonio hidroelektrinėje (Kaišiadorių r.), kai nuskendo du valtimi plaukę žvejai. Vieną žmogų pavyko rasti tik po 7 mėnesių, jo bičiulį – dar po poros savaičių.
Šiuo atvejus paieškas apsunkino aplinkybė, kad vandens gylis šiame vandens telkinyje siekia 38 metrus, o jo temperatūra apatiniuose sluoksniuose siekia vos 4–8 laipsnius.
Šaltame vandenyje kūnas dugne gali išbūti 1–2 paras, nes biologiniai procesai vyksta labai lėtai. Labai šiltame vandenyje jis iškyla per kelias valandas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
