Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte, partijų lyderiais bei savo suburtais sveikatos ekspertais pirmadienį aptarė kovos su koronaviruso pandemija strategiją. Po susitikimo opozicijos atstovai teigė, kad pandemijos valdymas yra chaotiškas, tačiau patvirtino, kad pateikė savo pasiūlymus. Bendrai sutariama, jog būtina plėsti vakcinacijos apimtis.
R. Karbauskis ragina plėsti vakcinacijos apimtis: reikia važiuoti į namus
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad reikėtų didinti 100 eurų paramą gaunančių pasiskiepijančių asmenų grupę.
„Mes teikėme pasiūlymą 65 plius, Vyriausybė teikia 75 plius. 50 tūkst. pasiskiepijo, tai geras rezultatas“, – žurnalistams prie prezidentūros sakė politikas.
„Šeimos gydytojai turėtų turėti priėjimą prie vakcinų, tas tikrai padėtų didinti vakcinavimą“, – tęsė R. Karbauskis.
Visgi jis teigė, kad vakcinacija vaistinėse nepasiteisino, nes iki šiol šią paslaugą, pasak LVŽS pirmininko, teikia per mažai vaistinių.
„Reikia važiuoti į namus, kitos išeities nėra“, – konstatavo R. Karbauskis. Jis pandemijos valdymą įvardijo kaip „labai chaotišką“.
„Sutarimas bendras yra, kad reikia didinti vakcinavimą, užtikrinti žmonių paskiepijimą. Kitos išeities nėra. Yra visa eilė sprendimų, kuriuos reikia padaryti“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Jis negailėjo kritikos ir valdžios komunikacijai: „Prieš metus laiko buvo padaryta didžiausia melagystė, kuri dabar kainuoja, kai šie žmonės, kurie dabar valdžioje, melavo apie 130 žingsnių planą, kuris neva buvo. Jo nebuvo.“
A. Armonaitė: galimybių pasas pasiteisino
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė, kad per susitikimą buvo vieningai sutarta, kad vakcina yra vienintelis kelias įveikti karantiną.
„Man atrodo, kad yra akivaizdu, kad mūsų tikslai yra du: jog išlaikytume atvirą švietimą, kad Lietuvos moksleiviai galėtų eiti į mokyklas, kad jose būtų saugu. Ir taip pat išlaikyti atviras ekonomines veiklas. Aš konstatuoju, ir konstatavau čia, susitikime Prezidentūroje, jog galimybių pasas pasiteisino.
Jis sukėlė galbūt daug nepasitenkinimo, bet tai buvo vienintelė galimybė mums išlaikyti atviras ekonomines veiklas, nesėdėti užsidarius, verslų neuždaryti (…). Tai taip pat suveikė kaip paskata skiepytis“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, jeigu pasižiūrėtume skiepų tendencijas, skiepai augo, kai buvo atidaryti amžiaus grupėms, ir taip pat rugpjūtį.
„Vyriausybei paskelbus apie galimybių paso plėtrą, 25 tūkst. žmonių atėjo vakcinuotis. Mums toliau reikia vakcinuotis, galimybių pasą laikyti“, – sakė A. Armonaitė.
Ji minėjo, kad ir kitos šalys nieko naujo nesugalvojo, Danija grįžo prie šios priemonės.
Perspėjo: su kiekviena papildoma doze valdžiai bus sunkiau ir sunkiau
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas juokavo, kad valdžia turi vykdyti nurodytas komandas.
„Davėm komandą, turi vykdyti. Turi susivienyti ir padaryti vieną lyderį šios pandemijos laikotarpiu, kad nebūtų skleidžiama skirtinga nuomonė ir tada viskas bus tvarkoj“, – teigė „darbiečių“ lyderis.
Būtent skirtingų nuomonių valdžioje, pasak jo, visuomenė yra susiskaldžiusi.
„Jiems nepavydėčiau, todėl, kad kada reikės daryti trečią, ketvirtą dozę, bus vis sunkiau ir sunkiau, bet bus geriau tada, kai vienas lyderis komunikuos su visuomene. Aš pasiūliau, kad tai turi būti arba premjerė, arba prezidentas“, – komentavo V. Uspaskichas.
V. Blinkevičiūtė: reikia mažiau rietenų
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad jos partijos nuomone per pandemiją reikia mažiau rietenų, bet daugiau vienybės ir sutarimo tarp institucijų.
„Mūsų planas yra penki pagrindiniai žingsniai su trisdešimt priemonių, o tai reiškia, kad visi turi sėsti prie bendro stalo, pasikviesti ir socialinius partnerius, ir parengti kitiems metams konkrečias priemones dėl pandemijos valdymo. Nes dabar Seime svarstomas biudžetas, o tai reiškia, kad turi būti numatytos ir lėšos, ir žmogiškieji, nes deja, nes su kovidu teks gyventi ir ko gero kitais metais“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad visi sutarė, kad pagrindinė priemonė kovoti su pandemija yra skiepai.
„Tačiau šalia to turi būti laikomasi ir kitų biosaugos priemonių. Reikalingos kaukės, atstumai, patalpų vėdinimas, rankų dezinfekavimas ir testavimas, testavimas ir dar kartą testavimas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji ragino vengti etikečių klijavimo ir susipriešinimo: „O tam reikia, kad ir mūsų valdžia būtų vieninga savo sprendimuose.“
Lietuvos regionų partijos lyderis Jonas Pinskus džiaugėsi diskusija.
„Jokio susiskaldymo aš nemačiau, buvo labai gera diskusija, gal tik keli aštresni momentai, bet diskusija buvo labai gera. Ypatingai man patiko tai, kad diskutavo specialistai, profesoriai kartu su politikais. Dėl to gavome daug naudos“, – sakė politikas.
Jis teigė atkreipęs dėmesį ir į pasaulyje jau keliose šalyse patvirtintus vaistus nuo COVID-19.
„Vakcina yra labai gera prevencinė priemonė, kad nesusirgtum, bet jei jau taip įvyksta, kad susergi, tai kad būtų vaistai laiku duodami“, – paaiškino poziciją J. Pinskus.
Vienas turėjo kitokią nuomonę
Konservatorių frakcijos Seime vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė per susitikimą kažko naujo neišgirdusi.
„Buvo pasirinktas toks kelias kitoje erdvėje susitikti. Tas susitikimas įvyko. Norėtųsi užakcentuoti, kad išskyrus vieną pasisakiusį prie stalo kiti nenuneigė, kad vakcina svarbiausias dalykas. Ties tuo linkėčiau visiems susitelkti, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų, išvengtų sunkių ligos formų. Ir kad ta aplink stalą išsakyta pozicija atsispindėtų realybėje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė neįvardijo, kas buvo tas vienas kitaip manantis politikas.
„Vienas sakė, kad jis turi abejonių, ir pats yra nepasiskiepijęs. Tai gal būtų nepadoru atskleidinėti. Mes viešoje erdvėje tai ne kartą jau esame girdėję. Tik tiek, kad norėtųsi, kad neliktų interpretacijų po kablelio iš tų žmonių, kurie sako, kad „vakcina labai gerai“, bet po to kažkaip savo pasisakymais arba veiksmais leidžia suprasti, kad gal yra ir kitaip galvojančių, ir reikia į visus atsižvelgti. Atsižvelgti reikia, bet turime suprasti, kad čia mūsų bendra atsakomybė kova su šita liga“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Susitikimą inicijavęs G. Nausėda praėjusią savaitę, dar prieš Seimui atmetus jo veto dėl mokamų koronaviruso testų darbuotojams įvedimo, teigė, kad bus siekiama „pasikeisti nuomonėmis“ siekiant išvengti politinių takoskyrų, nes „šitoje srityje sutarimo mums reikia“.
Prezidentas praėjusią savaitę vetavo Seimo anksčiau priimtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kad periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.
Tačiau Seimas šį veto atmetė. Prezidentūra nurodė, kad šalies vadovas „gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia“.
G. Nausėda, atmesdamas pataisas, pagal kurias nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus, tvirtino, kad pakeitimai nepadės valdyti pandemijos, o gali reikšmingai pabloginti testavimo prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
