Nepaisant valdžios pastaraisiais metais įvestų alkoholio vartojimo ribojimų bei padidintų akcizų, žmonių įpročiai iš esmės nepasikeitė, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Pasak VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojos Vitos Karpuškienės, pastarųjų 12-os mėnesių duomenys rodo, kad sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti.
„Negėrusiųjų skaičiai mažėjo, bet galima būtų sušvelninti ir pasakyti ne tai, kad gėrusiųjų padaugėjo, bet esminiai (įpročiai – BNS) nesikeičia. Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino žmonių negerti per pastaruosius 12 mėnesių, mūsų duomenys šitą faktą rodo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Karpuškienė.
64 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję alkoholį (2016 metais – 57 proc.), negėrę – 34 proc. (2016 metais – 41 proc.).
V. Karpuškienė pabrėžė, kad sunkūs išgertuvių epizodai, kai vienu metu suvartojami bent šeši standartinio alkoholio vienetai, tapo retesni, tačiau girtaujančių tarpe šis rodiklis beveik nesikeitė.
„Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių, yra daugiau. 48 proc. pasakė, kad tokių išgertuvių per 12 mėnesių nebuvo“, – sakė mokslininkė.
„Bet jei žiūrėtume į tą grupę, kuri geria daugiausiai, tai tie epizodai nepasikeitę“, – pridūrė ji.
Nepaisant to, V. Karpuškienė pabrėžė, kad nuo 2016-ųjų sumažėjo per savaitę išgertas grynojo alkoholio kiekis – jei 2016 metais jis siekė vidutiniškai apie 7,5 standartinio vieneto, tai 2019 metais – 5,4.
„Dar viena gera žinia, kad daugiausiai išgertas grynojo alkoholio kiekis sumažėjo girtaujančių grupėje“, – sakė ji.
Tuo metu VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Aušrytė Rastenienė pabrėžė, kad daugiau alkoholio žmonės suvartoja baruose ir renginiuose, tačiau ši proporcija iš esmės nepasikeitė tarp daugiausiai girtaujančiųjų – didžioji dalis jų alkoholį vartoja namuose.
„Baruose ir renginių metu vartojimas išaugo todėl, kad tai daugiau nurodė apklaustieji iš reguliariai ir progomis vartojančių gėrimus“, – sakė A. Rastenienė.
Dabartinė akcizų politika bloga – A. Bartkus
Tyrimas atskleidė, kad iš keturių pagrindinių priemonių, orientuotų į alkoholio vartojimo mažinimą – amžiaus, reklamos ribojimų, pardavimo laiko trumpinimo ir padidintų akcizų – labiausiai nepalankiai vertinamas akcizų didinimas.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus sako, kad jis negalėjo iš esmės sumažinti alkoholio vartojimo.
Anot jo, sprendimas padidinti akcizus buvo priimtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostata, kad didesnė kaina ir mažesnis prieinamumas automatiškai sumažins alkoholio vartojimą.
„Iš tiesų aukštesnė kaina ir visokie prekybos apribojimai gali sumažinti vartojimą, bet tam turi būti patenkinta eilė sąlygų“, – sakė A. Bartkus.
„Pirma, gyventojai turi turėti labai žemas pajamas, jų mobilumas turi būti itin žemas, aplinkiniai kraštai turi taikyti didesnius akcizus ir atitinkamai šitoje šalyje turi egzistuoti gerai finansuojamos represinės kontroliuojančios struktūros. Nė vienų iš šių sąlygų mūsų kraštas nepatenkina“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas pabrėžė, kad Lietuva taiko vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) akcizų vynui, nors jis tarp girtaujančiųjų sudaro sąlyginai mažą dalį. Be to, anot A. Bartkaus, nemaža dalis ES šalių akcizų vynui apskritai netaiko.
Jis kėlė klausimą, ar Lietuvai reikia griežtų alkoholio kontrolės priemonių, kadangi girtaujančiųjų kategorijai priskiriama sąlyginai nedaug žmonių.
„Jeigu klausite – ką tada daryti, kad alkoholio vartojimas būtų mažesnis? Sau tokiu atveju reikėtų užduoti paralelinį klausimą – o ar reikia išvis kažką daryti specialiai? Jeigu pažiūrėsime į apklausų rezultatus, mes turime galbūt 5 proc. asmenų, kurie priskiriami girtaujančių asmenų kategorijai. Tai yra labai nedaug“, – sakė A. Bartkus.
Tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
2018-aisiais Lietuvoje iki 20 metų padidintas alkoholio pirkėjų amžius, dar labiau sugriežtinta reklamos kontrolė, padidinti akcizai.
Tai yra trečias VU atliktas tyrimas, tiriantis lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.
Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”, tyrimo metu apklausti 1104 žmonės, jis atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu.
