Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją. Organizacija pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.
CTBTO Parengiamosios komisijos vykdomasis sekretorius Lassina Zerbo (Lasina Zerbo) savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad stotis SEP63 birželio 22–23 dienomis užfiksavo „didesnio nei įprasta lygio (bet žmonių sveikatai nepavojingą)“ radioaktyviojo cezio (Cs-134, Cs-137) ir rutenio (Ru-103) izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentraciją.
L. Zerbo paskelbtame žemėlapyje pažymėta sritis, kurioje galėjo būti šios taršos, tikriausiai įvykusios per tris ankstesnes paras, šaltinis. Ši sritis apima dalį Baltijos jūros, Baltijos šalis, Švedijos pietus, dalį Danijos, Suomijos ir Rusijos šiaurės vakarinę dalį ties Sankt Peterburgu.
CTBTO pareigūnas Vakarų žiniasklaidai sakė, kad radioaktyvios medžiagos veikiausiai pasklido iš kurio nors civilinio branduolinio objekto, bet pridūrė, kad jo organizacija neįgaliota nustatyti konkretų šaltinį.
Tuo metu Rusija pareiškė nenustačiusi jokios padidėjusios radioaktyvių medžiagų koncentracijos. Rusijos meteorologijos agentūra „Rosgidromet“ nurodė, kad Baltijos jūroje veikiančios matavimo stotys fiksavo normos neviršijančią 1,11–1,15 mikrosivertų per valandą gamą spinduliuotę.
Papildyta 18.26 val.
Naujienų agentūra TASS, citavusi Rusijos valstybinę branduolinės energetikos įmonę „Rosenergoatom“, pranešė, kad nė viena iš dviejų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje veikiančių atominių jėgainių nefiksuoja jokių sutrikimų.
Leningrado atominė elektrinė netoli Sankt Peterburgo ir Kolos jėgainė netoli šiaurinio Murmansko uostamiesčio „veikia normaliai, radiacijos lygis neviršija normos“, rašo TASS.
Suomijos, Norvegijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos agentūros taip pat nurodė šią savaitę užfiksavusios nedidelį radioaktyviųjų izotopų koncentracijos padidėjimą dalyje Suomijos, Skandinavijos šiaurinėje dalyje ir Arktyje.
Švedijos radiacijos saugos tarnyba antradienį rašė, kad „šiuo metu neįmanoma patvirtinti, kas galėtų būti padidėjusio [radionuklidų] lygio“ šaltinis, taip pat kur susidarė radioaktyviomis medžiagomis užterštas debesis ar debesys“.
Tačiau Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas penktadienį nurodė išanalizavęs Šiaurės šalių surinktus duomenis, ir „šie skaičiavimai rodo, kad radionuklidai atkeliavo nuo vakarų Rusijos“.
„Radionuklidai yra dirbtiniai, taigi, jie atsirado dėl žmogaus veiklos. Nuklidų sudėtis gali rodyti kuro elemento atominėje elektrinėje pažeidimą“, – pažymėjo olandų agentūra. Vis dėlto institutas pridūrė, kad „konkreti šaltinio vieta negali būti nustatyta dėl riboto matavimų skaičiaus“.
Neįvardytas „Rosenergoatom“ atstovas šeštadienį sakė TASS, kad spinduliuotės lygis Leningrado ir Kolos elektrinėse bei jų apylinkėse „birželį nesikeitė, ir jokie pokyčiai nėra stebimi šiuo metu“.
„Abi elektrinės veikia įprastu režimu. Nebuvo jokių nusiskundimų dėl jų įrangos veikimo, – naujienų agentūra citavo pašnekovą. – Nebuvo pranešta apie jokius incidentus, susijusius su radionuklidų pasklidimu iš sandariųjų statinių.“
