Pirmadienį Panevėžio apygardos teisme toliau nagrinėjant buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės bylą, apklausta nukentėjusiąja pripažinta antstolė Sonata Vaicekauskienė, taip pat spręsta dėl kaltinamosios prašymų.
Pirmadienį po pietų teismas taip pat planuoja neviešame posėdyje peržiūrėti vaizdo medžiagą iš įvykio, BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė.
N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
Pirmadienio posėdyje ji pateikė prašymą išreikalauti iš antstolės vykdymo bylą, kurios pagrindu vyko vaiko paėmimas.
„Teismas paprašė pateikti visą originalią bylą, šis prašymas tenkintas“, – sakė teismo atstovė.
Taip pat N. Venckienė prašė kreiptis į Seimą su paklausimu, ar vykdant vaiko paėmimą buvo kreiptasi dėl teisėjo imuniteto suvaržymo.
N. Venckienė iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų prezidentės dekretu atleista 2012 metų liepos 2 dieną.
„Šito prašymo teismas netenkino dėl to, kad perkėlė jį į įrodymų tyrimo stadiją ir tada, kai bus tiriami įrodymai, bus sprendžiama dėl būtinumo tokio veiksmo“, – sakė J. Gudelienė.
Pasak jos, pati antstolė teismo posėdyje paliudijo, kad ji į Seimą nesikreipė.
Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 4 dieną, jame numatyta apklausti nukentėjusiąją L. Stankūnaitę ir tris liudytojas.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.
